Lietuvoje sodininkyste užsiima daugiau nei pusė šalies gyventojų – didžioji dauguma, 68 proc. jų išsaugojo tradiciją auginti įvairias kultūras – daržoves, vaisius, uogas ir tik 32 proc. tautiečių sodas yra poilsio, ne maisto auginimo vieta. Tai atskleidė pasaulinės prekių sodui, namams ir lauko darbams gamintojos „Fiskars“ atliktas tyrimas, kurį kompanija pristatė kartu su 2012 m. pavasario sodo įrankių kolekcija.

Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, jog sodą ar daržą prie namų arba nuosavą sodo, daržo sklypą turi 56 proc. šalies gyventojų. 47 proc. jų sode bei darže praleidžia tiek laiko, kiek jo reikia nudirbti svarbiausius ūkio darbus, dar 19 proc. tautiečių sode praleidžiamas laikas priklauso nuo sezono. Sodininkais profesionalais ar tikraisiais entuziastais save įvardijo 12 proc. sodą bei daržą turinčių lietuvių.

Įdomu tai, jog sodininkystės įpročiai Lietuvoje tik nežymiai skiriasi pagal gyvenamąją vietą, amžių ar pajamas. Lietuviai vis dar linkę patys užsiauginti dalį daržovių ar vaisių. Miestiečių, jaunų žmonių (iki 39 m.), taip pat aukštesnes pajamas gaunančių lietuvių sodai kiek dažniau skirti poilsiui, o ne maisto auginimui. Beje, sodą, kaip poilsiui skirtą vietą nurodo daugiau vyrų nei moterų – vyrų darbai dažnai susiję su vejos nupjovimu, aplinkos sutvarkymu. Tuo tarpu net 68 proc. Lietuvos moterų sodą ir daržą naudoja auginti bent mažam kiekiui daržovių, vaisių ar gėlių.

Sodininkystės žinių tautiečiai linkę semtis iš šeimos ar draugų – 41 proc. sodą ar daržą turinčių apklaustųjų nurodė, jog pirmiausia patarimo kreipiasi į aplinkinius, dar 19 proc. eksperimentuoja patys. 16 proc. apklaustųjų sodininkystės patarimus ar naujienas sužino atsitikrinai iš spaudos, interneto ar reklamos, dar 15 proc. – skaito specializuotą spaudą. Tik 9 proc. apklaustųjų nurodė, jog rūpimu klausimu konsultuojasi parduotuvėje.

Lietuviai sode bei darže daugiausiai atlieka darbus, susijusius su žemės įdirbimu. Net 41 proc. apklaustųjų nurodė, jog svarbiausias sodininkystės įrankis jiems yra kastuvas ar kitas dirvos kasimo bei įdirbimo įrankis. Dar 22 proc. sode neišsiverstų be grėblio. Šiek tiek mažiau tautiečiams prisireikia augalų priežiūrai skirtų įrankių bei kirvių ar kitos kirtimo ir pjovimo įrangos – šie įrankiai svarbiausi atitinkamai 19 ir 18 proc. apklaustųjų.

Įrankio pasirinkimą labiausiai lemia jo ergonomika ir patogumas – taip teigia 37 proc. apklaustųjų. Nepriklausomai nuo pajamų, lietuviai vis dar teikia pirmenybę tradicijai (26 proc.), o ne žemai kainai (18 proc.). Dar 19 proc. respondentų rinkdamiesi įrankius pirmenybę teikia kokybei.