Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo Plungės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą ir su juo pateiktą medžiagą dėl „Vičiūnai ir partneriai“ pavojingų maisto produktų – Argentininės jūrų lydekos – pateikimo į rinką ir skyrė bendrovei piniginę baudą.

Plungės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, atlikę patikrinimą nustatė, kad žuvų perdirbimo įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ pateikė į rinką nesaugius maisto produktus - Argentinines jūrines lydekas. Atlikus laboratorinius tyrimus žuvų vidaus organuose rasta nematodų Anisakis lervų. Iš Ispanijos vandenyse sugautų ir vienos Latvijos bendrovės patiektų 9997 kilogramų žuvų žaliavos „Vičiūnai ir partneriai“ pagamino sušaldytos, glazūruotos be galvų fasuotos po 1000 gramų ir sušaldytos Argentininės jūrinės lydekos be galvų produkcijos.

Produktai neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl gamintojui buvo nurodyta pašalinti juos iš rinkos ir saugiai sunaikinti.

„Vičiūnai ir partneriai“ Plungės rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informavo, kad pavojingi žuvies produktai nebuvo platinti kitose ES šalyse ir trečiosiose šalyse. Jos gavėjas - „Vičiūnai ir Ko“ įpareigotas neteikti šios produkcijos prekybos tinklams, o išplatintą produkciją skubiai susigrąžinti iš rinkos. Nukentėjusių nuo pavojingo produkto vartotojų nustatyta nebuvo.

Bylos nagrinėjimo posėdyje buvo konstatuota, kad „Vičiūnai ir partneriai“ Maisto įstatymą pažeidė septintą kartą. Ištyrusi bylos aplinkybes, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Maisto įstatymo pažeidimus „Vičiūnai ir partneriai“ skyrė maksimalią 5000 litų baudą.

Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens kirmėlė

Suaugusios 15 cm ilgio ir 2-4 mm skersmens Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens kirmėlės aptinkamos jūros žinduolių žarnyne. Patelės išskiria kiaušinėlius, kurie su minėtų gyvūnų fekalijomis patenka į vandenį. Kiaušinėliuose formuojasi I stadijos lervos. Išsilaisvinusias iš kiaušinėlių II stadijos lervas praryja vėžiagyviai. Juose vystosi III stadijos lervos.

Užkrėstus vėžiagyvius suėda žuvys ir galvakojai moliuskai (aštuonkojai, kalmarai ir kt.) o juos – jūros žinduoliai. Kai jūros žinduolių organizme III stadijos lerva virsta suaugusiu kirminu, prasideda naujas sukėlėjo vystymosi ciklas.

Žmogus Anisakis lervomis užsikrečia suvartojęs užkrėstą žalią arba netinkamai apdorotą jūros žuvį ar galvakojus moliuskus.

Prancūzijos maisto saugos agentūros (AFSSA) duomenimis, Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos aptinkamos viso pasaulio jūrose ir vandenynuose. Priklausomai nuo rūšies ir žvejybos zonos, apie 15-100 proc. jūros žuvų yra užkrėstos Anisakis lervomis. Užkrėstų galvakojų moliuskų yra mažiau – 20-35 proc. Prancūzijoje atlikti dažniausiai vartojamų žuvų tyrimai parodė, kad 80 proc. ančiuvių, 30 proc. skumbrių, 70 proc. menkių bei 90 proc. merlangų yra užkrėsti Anisakis lervomis. Dažniausiai lervos aptinkamos žuvies žarnose, susisukusios į spiralę, apgaubtos kapsule. Mirus žuviai, jos gali migruoti į raumenis. Anisakis lervos turi savybę išgyventi žemesnėje nei 0°C temperatūroje, druskos tirpale bei acte.