Konkurencijos taryba, įvertinusi atlikto tyrimo dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimams išvadas, pripažino, kad bendrovės „Autoūkis“, „Autodina“ ir „Moller Auto“, derindamos veiksmus ir kainas teikiant pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymą.

Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą paskirtos piniginės baudos: „Autoūkis“ – 210,8 tūkst. litų, „Autodina“ – 117,8 tūkst. litų ir „Moller Auto“ – 1,27 mln. litų. Šios bendrovės taip pat įpareigotos nutraukti įstatymo pažeidimą, jeigu jis iki šiol nėra nutrauktas.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymu, visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Ūkio subjektų konkurentų susitarimas nekonkuruoti vienas su kitu – kartelis – žalingiausia konkurenciją ribojančių veiksmų forma, ar tai būtų susitarimas dėl gamybos apimčių, kainų, nuolaidų, kreditavimo terminų, vartotojų, teritorijos, ar kita. Draudžiami susitarimai taip pat daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius.

Tyrimas buvo pradėtas 2009 m. spalį Konkurencijos tarybos iniciatyva pagal gautą informaciją iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos esant įtarimų dėl konkuruojančių bendrovių tarpusavio bendradarbiavimo rengiant komercinius pasiūlymus viešiesiems automobilių veiklos nuomos ir automobilių pirkimams 2008 m. laikotarpiu. Tyrimo metu buvo rasta įrodymų, kad turėjusios tarpusavyje konkuruoti teikiant pasiūlymus viešiesiems pirkimams bendrovės buvo sudariusios draudžiamus susitarimus (suderinusios veiksmus) dėl dalyvavimo kai kurių rajonų (Joniškio, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio) policijos komisariatų organizuotuose automobilių veiklos nuomos paslaugų viešuosiuose pirkimuose bei „Rokiškio vandenys“ organizuotame automobilio viešajame pirkime.

Kaip buvo nustatyta, tirtu laikotarpiu tie patys konkretūs atskirų bendrovių darbuotojai – bendrovių vardu rengdavo komercinius pasiūlymus viešiesiems pirkimams bei juose dalyvaudavo. Komercinių pasiūlymų rengimą šie asmenys aptardavo elektroninėmis žinutėmis, nusiųsdavo vienas kitam parengtus komercinius pasiūlymus, vieno ūkio subjekto darbuotoja sudėdavo į vokus ir išsiųsdavo visų tiekėjų viešuosiuose pirkimuose komercinius pasiūlymus perkančiajai organizacijai, vieni iš kitų paprašydavo palaikančiųjų pasiūlymų, bei atliko kitus veiksmus.

Remdamasi tyrimo metu surinkta medžiaga, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad minimos bendrovės, būdamos konkurentėmis, sudarė Konkurencijos įstatymu draudžiamą susitarimą, kadangi susitarė pateikti suderintus komercinius pasiūlymus, įskaitant konkursinių pasiūlymų kainas, iš anksto nustatydamos būsimą viešojo pirkimo laimėtoją. „Autoūkis“ faktiškai viešuosiuose pirkimuose nekonkuravo su „Autodina“ bei „Moller Auto“, tokiu būdu sudarant sąlygas „Autoūkis“ nugalėti visais nagrinėtų viešųjų automobilių veiklos nuomos pirkimų atvejais. Tuo tarpu, kai palaikančiojo komercinio pasiūlymo prašymo iniciatorius buvo „Moller Auto“ darbuotojas (automobilio pirkimo viešajame pirkime) – šį pirkimą laimėjo „Moller Auto“.

Konkurencijos taryba, nustatydama už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovėms „Autoūkis“, „Autodina“ ir „Moller Auto“ skirtinų baudų dydį, įvertino padaryto pažeidimo – kartelinio susitarimo – pavojingumą. Kadangi ūkio subjektai dalyvavo skirtingame viešųjų pirkimų, kuriuose buvo derinami komerciniai pasiūlymai, skaičiuje ( „Autodina“ – trijuose, „Moller Auto“ – penkiuose, o „Autoūkis“ – šešiuose), buvo padaryta išvada, jog ūkio subjektų veiksmų poveikis konkurencijai taip pat buvo nevienodas, todėl buvo diferencijuoti įmonėms skirtų baudų dydžiai už pažeidimo pavojingumą. Taip pat buvo atsižvelgta į „Autodina“ ir „Autoūkis“ atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kadangi bendrovės iš dalies pripažino Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes.

Pažymėtina, kad skirdama ūkio subjektams baudas, Konkurencijos taryba vadovavosi objektyvumo ir proporcingumo principais ir papildomai atsižvelgė į nagrinėto sektoriaus specifiką ir į ūkio subjektų pateiktus duomenis bei paaiškinimus dėl sunkios finansinės padėties labai smukus automobilių pardavimų apimtims, dėl to galutines baudas ūkio subjektams Konkurencijos taryba sumažino 20 procentų.