Vos 28 proc. turinčių būsto paskolą Lietuvos gyventojų teigia besidraudžiantys papildomai, o 41 proc. žada, kad be būtinojo draudimo finansinės apsaugos priemonėmis pasirūpins, kai padidės jų šeimos pajamos. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, atskleidęs, jog gyventojai suvokia rizikas jų finansiniam saugumui būsto paskolos grąžinimo laikotarpiu, tačiau vangiai naudojasi priemonėmis nuo jų apsisaugoti.

„Imdami paskolą būstui, žmonės dažniausiai apdraudžia tik tai, kas privaloma – įkeistą nekilnojamąjį turtą. Tačiau papildomu draudimu nuo galimų ateities rizikų pasirūpina ne kiekvienas. Tenka pripažinti, kad per ilgą būsto paskolos mokėjimo laikotarpį žmogaus gyvenime gali nutikti įvairiausių netikėtumų, todėl verta pasirūpinti savo ir šeimos finansų apsauga“, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kokias didžiausias grėsmes ir rizikas išskiria būsto paskolą imantys žmonės. Tyrimo duomenimis, žmonės nerimauja, kad paskolos mokėjimo laikotarpiu jie gali susirgti, prarasti darbą ir pajamas. Tarp kitų didžiausių išskiriamų rizikų – neigiamos valstybės ekonominės raidos prognozės (41 proc.), artimųjų liga ar nelaimės (27 proc.), rizika netekti vieno iš šeimos maitintojų (19 proc.). Be to, apsispręsdami imti paskolą būstui, gyventojai svarsto, kiek pinigų galės sutaupyti nenumatytiems atvejams (25 proc).

J. Gumuliauskienė pastebi, kad visą paskolos grąžinimo laikotarpį gyventojai nori turėti kuo daugiau saugiklių: turėti iš ko mokėti būsto paskolą ir neprarasti įsigytų namų. „Kone visoms didžiausioms rizikoms yra draudimo ir finansinės apsaugos saugikliai. Nors respondentai teigia, kad pagerėjus finansinei situacijai jie papildomai apsidraustų, atidėlioti draudimo neverta. Pasirinktas papildomas draudimas jau šiandien gali suteikti daugiau garantijų, kad įvairiais gyvenimo atvejais žmonių būstas ir finansai bus apsaugoti“, – teigia ji.

Iš šiuo iš metu populiariausių siūlomų turto saugumo priemonių galima išskirti turto savininko civilinės atsakomybės draudimą ir kilnojamojo namų turto draudimą, o iš finansinio saugumo priemonių – gyvybės draudimą.

Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog padidėjus šeimos pajamoms savo gyvybę apdraustų 44 proc. apklaustųjų. 37 proc. tyrimo dalyvių apdraustų namuose esantį turtą, o pagerėjus šeimos finansinei situacijai, nuo nelaimingų atsitikimų apsidraustų 36 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų.