Rytoj Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 413 salėje Lietuvos spaustuvininkų asociacija rengia spaudos pramonės apdovanojimus, kurių metu bus paskelbtos ir apdovanotos spaustuvės, ekonominiu sunkmečiu sugebėjusios ne tik išlaikyti esamas darbo vietas, bet ir sukūrusios naujų, taip pat įmonės, kurios nepaisydamos ekonominės recesijos, diegė inovacijas, gerino veiklos rezultatus, pasiekė puikių rezultatų eksporto srityje ir tokiu būdu prisidėjo prie ekonominės šalies gerovės.

Lietuvos spaustuvininkų asociacija, ketvirtus metus iš eilės, organizuoja Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimus, kuriais siekiama pagerbti ir pasidalinti sėkmingai dirbančių spaudos įmonių patirtimi, iškilių pramonės asmenybių pasiekimais, skatinti garbingą spaudos ir susijusių veiklų įmonių konkurenciją, verslo ir valdžios institucijų partnerystę bei įmonių socialines veiklas.

Prieš metus užfiksuotas dramatiškas spaudos produktų gamybos mažėjimas šiemet stebina optimistinėmis prognozėmis. Spaustuvių vadovai teigia, kad per tris metų ketvirčius apyvarta vidutiniškai išaugo 12 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuojama, kad metinės spaudos įmonių pajamos bus apie 15 proc. didesnės nei pernai, o 2011 m. tikimasi 13-16 proc. metinio pajamų augimo. Taip pat dalis vadovų teigia, kad nepaisant brangusios elektros ir žaliavų kainų, įmonės optimizavo gamybos procesus ir sugebėjo padidinti pelno dalį.

Lietuvos spaudos įmonių gamybiniai pajėgumai dar iki ekonominės krizės viršijo šalies rinkos poreikius, tačiau dėl spartaus ekonominio augimo daugumai spaustuvių užteko vietinių užsakymų. Ekonominis sunkmetis privertė spaustuves imtis radikalių permainų, kurių rezultatus matome šiandien.

Kišeninio formato knygas minkštais viršeliais gaminanti „Print-it“ praėjusiais metais padidino eksporto apimtis į Švediją (27 proc.) ir Norvegiją (21 proc.). Įmonės eksportuojamos produkcijos dalis pasiekė 96 proc. visų pardavimo pajamų. Knygų tiražai Lietuvoje pastaraisiais metais tendencingai mažėjo, tačiau Lietuvos knygų gamintojai pelnė užsienio partnerių pasitikėjimą ir dabar vis daugiau spausdinamų knygų eksportuojama į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis.

Vienos didžiausių etikečių gamintojų Baltijos šalyse „Aurika“ (apyvarta 51 mln. litų) bendrųjų ir eksporto pajamų augimą praėjusiais metais lėmė procesų ir technologinių inovacijų diegimas. Pakuočių ir etikečių gamintojai teigia, kad konkuruojant su Vakarų Europos spaustuvėmis, inovacijos lieka pagrindiniu prioritetu.

Užsukamų metalinių dangtelių gamyba, skardos lakavimu ir litografija užsiimančio „Elmoris“ apyvarta praėjusiais metais išaugo 20 proc. ir sudarė 42 mln. litų. Gerų rezultatų sunkmečiu padėjo pasiekti rinkai pristatyti nauji produktai ir įdiegta nauja technologinė linija. Įtakos turėjo ir ES parama, skirta konkurencingumui ir darbo našumui didinti.

Siekiant optimizuoti gamybos kaštus, dalis spaustuvių krizės laikotarpiu buvo priverstos sumažinti darbuotojų skaičių net iki 30 proc. Tačiau buvo spaustuvių, kurios pasirinko socialiai orientuotą sprendimą − išlaikė esamas darbo vietas, o mažesnį užimtumą išnaudojo darbuotojų kvalifikacijai kelti bei asmeniniam efektyvumui ugdyti.