Lietuvoje veiklą vykdančios estiško kapitalo bendrovės mūsų šalyje pasigenda skaidrumo, taip pat pageidautų palankesnės mokestinės bei biurokratinės aplinkos. Tai paaiškėjo atlikus nuomonės tyrimą, kuriame dalyvavo Estijos prekybos rūmų Lietuvoje nariai – estiško kapitalo bendrovės, dirbančios Lietuvos rinkoje.

86 proc. apklaustų bendrovių nurodė, kad Estijos versle ir ekonomikoje skaidrumo lygis yra didesnis nei Lietuvoje. Be to, respondentai mano, kad Estija – palankesnė verslui šalis ir pagal daugelį kitų veiksnių: biurokratinę aplinką (81 proc.), verslo etiką (76 proc.), mokestinę aplinką (71 proc.) bei įstatyminę bazę (60 proc.).

„Pirmuosius 3 praėjusių metų ketvirčius Estijos BVP vidutiniškai augo 8,5 proc. – sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Estija išsiskiria iš kitų Baltijos šalių ne tik sparčiu augimu, bet ir aukštu inovacijų lygiu. Tyrimu norėjome išsiaiškinti šios valstybės verslininkų nuomonę, kokios priežastys lemia Estijos sėkmę, kokią patirtį galėtume pritaikyti Lietuvoje“, - teigia Robertas Juodka, Estijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas ir tarptautinės advokatų kontoros VARUL Lietuvos vadovaujantis partneris.

Anot jo, apklausos rezultatai iš dalies patvirtino ir naujausios „Doing Business 2012“ ataskaitos duomenis. Pagal ją mokesčiams mokėti Estijoje bendrovėms tenka skirti 85 val., Lietuvoje – dvigubai daugiau, apie 170 val. per metus. „Kitaip tariant, verslo aplinka Estijoje lemia tai, kad įmonės gali skirti gerokai daugiau laiko bei resursų tiesioginei veiklai, inovacijoms, o ne biurokratijai, popierizmui. Svarbiausia, kad Estijoje tarp verslo bendrovių ir valdžios pirmiausia vyrauja tarpusavio pasitikėjimo santykiai, o Lietuvoje kartais pirmiausia turi įrodyti, kad ko nors nepažeidei“, - teigia R. Juodka.

Tyrimo dalyviai mano, kad prie Estijos ekonominės sėkmės, lyginant su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, prisidėjo ir socialiniai bei kultūriniai veiksniai. 76 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad sėkmei įtakos turėjo gyventojų mentalitetas, o 84 proc. kaip vieną svarbiausių jo sudėtinių dalių įvardijo estų pragmatiškumą.

Lietuvoje dirbančios Estijos bendrovės išreiškė nuomonę ir apie premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės veiklą. Respondentai šiuo klausimu neturėjo vieningos pozicijos. Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių ministrų kabineto darbą vertino teigiamai, tiek pat – neigiamai, daugiau nei trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. Tačiau vyriausybės įgyvendinama mokesčių politika susilaukė kritiškų atsiliepimų – neigiamai arba labai neigiamai ją įvertino 7 iš 10-ies apklaustų Estijos verslo atstovų.