Banko „Snoras“ laikinasis administratorius buvo įpareigotas įvertinti banko dalies turto pardavimo galimybes. Jo darbą perėmęs bankroto administratorius jau atliko kai kurių banko verslų ar dukterinių įmonių pardavimo analizę ir pradėjo „Snoro“ mažmeninės bankininkystės platformos, „Snoro lizingo“ bei investicijų ir turto valdymo bendrovės „Finasta“ galimo pardavimo procesą.

Bankroto administratoriaus komanda susisiekė su daugiau nei 80 skirtingų investuotojų, pradedant vietiniais, regioniniais, baigiant pasaulinio lygio bankais bei privataus kapitalo investuotojais. Nemaža jų dalis jau išreiškė susidomėjimą banko „Snoras“ turtu, todėl bankroto administratorius toliau tęsia diskusijas su potencialiais pirkėjais.

Šiuo metu inicijuotas dukterinės įmonės „Finasta“ ir buvusios banko „Snoras“ mažmeninės bankininkystės platformos galimo pardavimo procesas. Pastarajai priklauso „Snoro lizingas“ ir klientų aptarnavimo tinklas visoje šalyje, įskaitant banko skyrius, bankomatus, programinę įrangą, įrenginius, sutartis ir žmogiškąjį kapitalą.

Investuotojams siūloma įsigyti banko „Snoras“ mažmeninės bankininkystės platformos dalis. Iki bankroto tai buvo didžiausias mažmeninių finansinių paslaugų tinklas Lietuvoje, kuriam priklausė per 250 klientų aptarnavimo padalinių . Bendra klientų indėlių suma siekė maždaug 6 mlrd. litų.

Dukterinė įmonė „Snoro lizingas“ funkcionuoja normaliai, motininės įmonės bankrotas tiesiogiai jos nepaveikė. Lietuvoje „Snoro lizingas“ yra viena iš didžiausių vartojimo finansavimo paslaugų teikėjų.

Dukterinių įmonių grupė „Finasta“ užsiima turto valdymo, rinkų bei korporatyvinės bankininkystės veikla ir yra viena pagrindinių turto valdymo rinkos žaidėjų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Bendrovė funkcionuoja normaliai, motininės įmonės bankrotas tiesiogiai jos nepaveikė. „Finasta“ gali būti lengvai ir greitai atskirta, tai atlikti padės ir esama jos valdyba.

Abiejų šių įmonių galimo pardavimo procesas jau prasidėjo. Neįpareigojantys pasiūlymai priimami iki sausio 29 d. Pirmąją vasario savaitę pasirodys potencialių pirkėjų sąrašas, o paskui bus galima susipažinti su duomenimis apie įmonę ir jos valdymą. Tikimasi, kad neįpareigojantys pasiūlymai dėl pardavimo bus pasirašyti 2012 m. kovo mėnesį.

Bankroto administratoriaus komanda kol kas negali tiksliai įvardinti kito numatomo realizuoti banko „Snoras“ turto, tačiau jo pardavimo procesai greičiausiai bus inicijuoti dar 2012 m. pirmajame ketvirtyje ir bus tęsiami antrajame ketvirtyje.

Susisiekė su daugiau nei 95 proc. iš 450000 indėlininkų, kurie turi teisę gauti kompensaciją

Po „Snoro“ banko bankroto paskelbimo visiems kreditoriams pranešta apie bankroto administratoriaus paskyrimą ir paprašyta pateikti pretenzijas raštu iki teismo nustatyto termino 2012 m. sausio 20 d. Pretenzijos užpildymo reikalavimai paskelbti žiniasklaidoje Lietuvoje, oficialiuose Europos žurnaluose ir tarptautinėje spaudoje. Tačiau bankroto administratorius, rūpindamasis kreditorių interesais, įvertinęs pretenzijos pateikimo terminą ir atsižvelgdamas į galimus sunkumus ruošiant reikalingą informaciją, ruošia paraišką teismui, siekdamas pratęsti teikimo laikotarpį.

Tam, kad kreditoriai galėtų sklandžiai užpildytų paraiškos formas, bankroto administratoriaus vadovaujama komanda atliko šiuos darbus:

• Buvo iš naujo atidaryti 10 filialų ir 5 poskyriai, kuriuose kreditoriai gali gauti pagalbą pildant formas ir informacijos apie sąskaitas, paskolų refinansavimą bei atsakymus į klausimus dėl indėlių draudimo kompensacijų skaičiavimų.
• Banko skambučių centro pajėgumai buvo padidinti iki 100%, siekiant pagerinti užklausų apdorojimą. Skambučių centras šiuo metu sulaukia daugiau nei 3000 skambučių per dieną, papildomai yra atsakoma į klausimus, pateiktus internetinės bankininkystės kanalais. Buvo imtasi priemonių, kad neatsakyti skambučiai būtų nukreipiami filialo darbuotojams, kurie padėtų susidoroti su skambučių centro užimtumu. Daugeliu atvejų pakanka vieno skambučio, kad būtų išspręsta problema.
• Interneto svetainėje buvo paskelbtas „Dažniausiai užduodamų klausimų“ vadovas, jį galima rasti ir banko filialuose.

Kai paraiškos bus gautos, bankroto administratorius privalės priimti sprendimą dėl pretenzijų. Mes tikimės gauti per 140.000 prašymų formų. Todėl bankroto administratorius šiuo metu dirba su banko darbuotojais, siekdamas įdiegti pretenzijų suderinimo procesą, kuris padėtų administruoti numatomą pretenzijų kiekį ir sudėtingumą. Tikimasi, kad tam prireiks daugiau nei 100 darbuotojų.

Bankroto procedūra numato, kad iki nustatytos datos (paprastai per 30 dienų po prašymo pateikimo datos) bankroto administratorius teismui pateiks reikalavimų sąrašą, o teismas savo ruožtu atitinkamu laiku priims sprendimą dėl kiekvieno reikalavimo. Teismui priėmus administratoriaus pateiktą reikalavimų sąrašą, įvyks pirmasis banko kreditorių susirinkimas, kuriame bankroto administratorius pateiks ataskaitą kreditoriams.

Indėlių draudimo fondas

Bankroto administratoriaus komanda dirbo su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, siekdamas užtikrinti maždaug 450.000 indėlininkų teisę gauti kompensaciją. Šiuo metu iš Indėlių draudimo fondo jau yra išmokėta maždaug 3,2 mlrd. litų teisėtiems indėlininkams, t.y. daugiau nei 95 proc. visų indėlininkų, kurie pateikė paraiškas. Bankroto administratorių komanda dabar dirba su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, siekdamas atsakyti į indėlininkų užklausas dėl kompensacijos ir šiuos atsakymus teikia per filialus, skambučių centrą, elektroniniu paštu bei raštu. „Dažniausiai užduodami klausimai“ „Snoro“ svetainėje padeda indėlininkams, kurie negavo apdraustų sumų, užpildyti reikalavimų formą ir rasti atsakymus į kitus kylančius klausimus. Kreditoriai gali būti tikri, kad užpildytos pretenzijų formos neturės jokios įtakos vykdomoms indėlių draudimo pretenzijoms ar ginčams.

„Snoro“ banko žlugimo aplinkybės

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. bankroto nutartimi buvo paskirtas laikinasis administratorius. Tai lėmė 2011 m. lapkričio 16 d. 15:00 val. Lietuvos centrinio banko paskelbta žinia, kuria jis išreiškė susirūpinimą sparčiai blogėjančia banko padėtimi, keliančia grėsmę savo klientams ir kreditoriams ir finansų sistemos stabilumui. Laikinasis administratorius ir jo profesionalių konsultantų komanda iš karto pradėjo banko finansinės padėties analizę ir įvardijo tolesnės veiklos galimybes, kurios Lietuvos centriniam bankui buvo oficialiai pateiktos 2011 m. lapkričio 24 d. 2011 m. lapkričio 27 d. apsvarstęs galimybes Lietuvos centrinis bankas pranešė apie savo sprendimą iškelti bankroto bylą.

Be banko finansinės analizės, laikinasis administratorius ėmėsi priemonių identifikuoti ir apsaugoti „Snoro“ turtą bei įvertinti bankroto proceso poveikį banko veiklai.

Pirmojo Lietuvoje tarptautinio bankroto administratoriaus p. Cooper‘io paskyrimas parodė įvykio svarbą ir šio atvejo sudėtingumą. Tapęs bankroto administratoriumi, Cooper‘is perėmė vykdomosios valdžios kontrolės, banko stebėtojų tarybos ir valdymo organų galias, siekdamas apsaugoti ir sugrąžinti banko turtą bei vadovauti ekonominei ir komercinei "Snoro" veiklai.

„Snorui“ paskelbus bankrotą, jis prarado savo bankinės veiklos licenciją ir nuo to laiko nebegalėjo teikti finansinių paslaugų savo klientams, taip pat nebegalėjo vykdyti operacijų tarptautinėse rinkose, grynųjų pinigų bei vertybinių popierių pavedimų mokėjimų sistemose. Paskelbus bankrotą ir paskyrus laikinąjį administratorių, tam tikras kiekis tuo metu vykdytų sandorių buvo sustabdyti, įskaitant naujai leidžiamų 15 mln. litų vertės obligacijų emisiją ir 180 mln. litų kapitalo didinimo teisių klausimą, nes šie sandoriai nebuvo formaliai užbaigti.

Bankroto metu „Snoras“ valdė tris atskiras veiklas vienu prekiniu ženklu:

1. Didžiausią mažmeninės bankininkystės filialų tinklą Lietuvoje, turintį maždaug 1.100.000 klientų (remiantis pagal 2010 m. finansines ataskaitas), kurių aptarnavimui veikė 25 filialai ir filialų skyriai, 230 mini bankai, 339 bankomatai, telefoninės bankininkystės ir internetinės bankininkystės kanalai, teikiantys maždaug 15 skirtingų finansinių produktų ir įvairių kitų bankininkystės paslaugų. Filialų tinklas apėmė 10 didžiausių Lietuvos miestų ir du užsienio filialus Latvijoje ir Estijoje.
2. Korporatyvinio skolinimosi verslas, turintis maždaug 18.000 klientų (remiantis pagal 2010 m. finansines ataskaitas), teikiantis verslo bankininkystės, finansavimo produktus ir paslaugas verslui, taip pat valstybei priklausančioms įmonėms ir viešosioms įstaigoms.
3. Ne vietinis verslas, teikiantis paslaugas užsienio klientams vietos ir užsienio valiuta.

Be to, bankas kūrė ateities verslo iniciatyvas investuodamas į įvairias dukterines įmones ir per mažumos investicijas, įskaitant: banką „Finasta“, „SNORO lizingas“, „Latvijas Krajeanbanka“, „Snoras Development“, „Snoras“ Media“ ir kita.