Lietuvoje veikiančių bankų išduotų paskolų portfelis per mėnesį sumažėjo 3,36 milijardais litų, o indėlių - daugiau nei 5,77 milijardais litų. Tačiau Lietuvos bankų asociacija teigia, kad tai yra banko „Snoras” bankroto sąlygotas laikinas bankų veiklos rodiklių sumažėjimas, neturėsiantis ilgalaikio poveikio bankų sistemos paslaugų raidai.

Šių metų lapkričio mėnesio pabaigoje Lietuvoje veikiantys bankai klientams buvo išdavę daugiau nei 54,27 mlrd. litų paskolų (palyginus su 57,63 mlrd. litų spalio mėnesio pabaigoje), o bendras bankuose laikomų indėlių portfelis sudarė kiek daugiau nei 39,1 mlrd. litų (palyginus su 44,87 mlrd. litų spalio mėnesio pabaigoje), praneša Lietuvos bankų asociacija.

„Banko „Snoras” bankrotas buvo skausmingas, tačiau izoliuotas įvykis, neturėsiantis ilgalaikio neigiamo poveikio bankų sistemos stabilumui”, - teigia dr. Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. „Paslaugų plėtros lygis, „Snoro” klientų aptarnavimą perimant kitiems bankams, palaipsniui grįš į buvusį lygį, o bankų sistema taps stipresnė. Bankų sistemos pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis šių metų spalio 1 dieną padidėjo nuo 11,2 iki 12,7 procento, kai minimalus reikalavimas yra 8 nuošimčiai.”

Lietuvos bankų asociacija taip pat prognozuoja, jog vieno iš Lietuvos komercinių bankų bankrotas taip pat gali neturėti didesnių pasekmių ir šalies ekonomikai.

„Žinoma, jei bankroto procesas vyks sklandžiai ir efektyviai. Vyriausybei dar teks praktiškai išmėginti visas galiojančias banko bankroto procedūras, kurios, kaip rodo praktika, kartais sukuria prielaidas vilkinti bankroto procesą. Kuo jis ilgesnis, tuo labiau mažėja banko valdytų aktyvų vertė”, - teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Anot dr. S. Kropo, buvę banko klientai gali patirti laikinų nepatogumų kai kuriose Lietuvos vietovėse, kur iki bankroto veikė tik „Snoro” skyriai.

„Žinoma, Lietuvoje veikiantys bankai stengsis gerinti banko paslaugų prieinamumą tokiomis priemonėmis kaip internetinė bankininkystė, mobiliosios brigados ar konsultavimas. Manome, kad kredito unijos ir kitos mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos taip pat aktyviai prisidės siūlydamos savo paslaugas tokiose vietovėse”.

Bankų bankrotai dažniausiai turi didelės įtakos valstybių skolos lygiui. Nors trumpuoju laikotarpiu Vyriausybės skolinimosi poreikis išaugs, tačiau „Snoro” bankrotas, bankų asociacijos nuomone, neturėtų atsiliepti vidutinio laikotarpio valstybės skolos lygiui, nes bankroto kaštai didžiausia dalimi bus dengiami iš kredito įstaigų įnašais formuojamo indėlių draudimo fondo.

Pasak dr. S. Kropo, „Snoro” bankrotas parodė finansų krizės metu priimtų finansinio stabilumo, indėlių draudimo ir kitų teisės aktų svarbą. Ne mažiau svarbu ir tai, jog Lietuvos žmonės pamatė, kad jie iš tiesų gerai veikia. ES institucijos ir tarptautinės organizacijos teigiamai įvertino valdžios institucijų veiksmus, o rinkos dalyviai ir visuomenė suprato, kad jos geba operatyviai spręsti sudėtingą ekonominę problemą.

Asociacijos duomenimis, banke „Snoras” buvę indėliai 2011 m. trečią ketvirtį sudarė 13,29 proc. visų indėlių, čia buvo išduota 6,19 proc. visų sektoriaus paskolų, 11,99 procentų visų mokėjimo kortelių. Banko bankomatų skaičius sudarė 21,08 proc., o skyrių skaičius - net 36,91 proc., lyginant su visu bankų sektoriumi.