Vertybinių popierių komisija (VPK) 2011 m. kovo-rugsėjo mėn. atliko slaptojo pirkėjo tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti ir įvertinti realią situaciją, kaip Lietuvoje veiklą vykdantys finansų tarpininkai informuoja neprofesionalius klientus apie su investicinėmis paslaugomis ar produktais susijusias galimas rizikas, taip pat, ar siūlo konkrečiam klientui tinkamas investicines paslaugas ir priemones, padėsiančias priimti geriausią sprendimą investuojant turimas lėšas.

VPK taip pat vertino, kaip praktikoje finansų tarpininkų darbuotojai laikosi vidinių taisyklių ir procedūrų.

„Peržvelgus tarpininkų vidines procedūras, didelių priekaištų neturime. Teoriškai procesai aiškūs, skaidrūs ir teisingi. Visiškai priešingas vaizdas atsiveria, stebint, kaip tarpininkų darbuotojai realiai teikia investicines paslaugas. Daugeliu atvejų rūpinimasis kliento interesais taip ir lieka teorija, bet ne praktika. Tikimės, kad šis tyrimas paskatins tarpininkus atsakingiau žiūrėti į investicinių paslaugų teikimą neprofesionaliems nepatyrusiems klientams“, – sako VPK pirmininkas Vilius Šapoka.

Slapto pirkėjo tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad tarpininkai, prieš teikdami investicines paslaugas, dažnai nesurinkdavo informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje ir atitinkamai nevertino, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės priemonės yra jam tinkamos. Nesurinkę ar neįvertinę su klientu susijusios informacijos, tarpininkai slaptiems pirkėjams dažnu atveju rekomenduodavo galimai netinkamas finansines priemones.

„Finansų tarpininkas rekomenduoti konkrečiam klientui konkrečias finansines priemones ir paslaugas turi teisę tik surinkęs ir įvertinęs informaciją apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, finansinę padėtį bei investicinius tikslus“, – nurodo VPK pirmininkas.

Taip pat nustatyta, kad finansų tarpininkai prieš teikdami investicines paslaugas neretai neteikė arba teikė neišsamią informaciją, kurios pagrindu klientai galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad teikiant investicines paslaugas neprofesionaliems klientams, taikomi itin aukšti investuotojų apsaugos ir informacijos atkleidimo reikalavimai, tad tokiems klientams privalo būti aiškiai atskleidžiamos galimos rizikos bei informuojama apie jų teises ir jiems taikomą apsaugą.

Anot pirmininko, pasitempti reikia visiems rinkoje veikiantiems finansų tarpininkams, tačiau apie dažniausias tarpininkų darbuotojų daromas klaidas kiekvienas finansų rinkos dalyvis bus informuotas individualiai.

VPK inicijuotas tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, kurios studentai, veikdami kaip slapti pirkėjai, lankėsi ir rinko informaciją atrinktų 6 tarpininkų – UAB FMĮ „Orion Securities“, AB banko ,,Finasta“, AB SEB banko, „Swedbank“, AB, AB DnB NORD banko, AB Šiaulių banko – paslaugų teikimo vietose. Iš viso informacija apie investicinių paslaugų teikimą buvo rinkta 67 skirtingose vietose. Platesnio pobūdžio slapto pirkėjo tyrimus ketinama vykdyti ir ateityje.

Tyrimo metu finansų tarpininko veiksmai vertinti trimis kriterijais: visos reikalingos informacijos apie klientą surinkimas ir jo investicinių galimybių įvertinimas, tinkamos ir išsamios informacijos pateikimas ir finansinių priemonių ir/arba investicinių paslaugų parinkimas.