Šių metų sausio 1 d. veiklą pradėjusi Lietuvos elektros birža užbaigė paskutinį vasaros mėnesį. Nors biržos dalyvių skaičius nepakito ir siekė 24, tačiau aktyviai prekiaujančių padaugėjo – rugpjūtį elektros energijos biržoje nupirko ar pardavė 18-a dalyvių.

Prekybos apyvarta

Rugpjūtį biržoje buvo suprekiauta 675,37 GWh elektros energijos, kas vertine išraiška sudarė 142,51 mln. litų. Įvertinus prekybos dienų skaičių, vidutinė suprekiautos elektros energijos dienos apyvarta buvo 21,79 GWh. Pasiekta mėnesio vidutinė dienos apyvarta buvo didžiausia per visą prekybos istoriją ir buvo 5 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio.

Palyginant su viso laikotarpio vidutiniu per dieną suprekiautu kiekiu, rugpjūtį vidutinė suprekiauta kiekinė dienos apyvarta buvo net 12 proc. didesnė. Per visą rugpjūčio mėnesį buvo tik 7 dienos, kuriomis biržos kiekinė apyvarta buvo mažesnė nei 20,00 GWh ir ji nė karto nebuvo mažesnė kaip 18,00 GWh.

Dienos prekybos kiekiai svyravo tarp 18,09 iki 26,79 GWh. Rugpjūčio mėnuo išsiskyrė ir tuo, jog gana aiškiai skyrėsi darbo ir laisvadieniais suprekiauti kiekiai – savaitgaliais buvo suprekiaujama vidutiniškai 13 proc. mažiau.

Rugpjūtis buvo rekordinis mėnuo ne tik parduotu elektros energijos kiekiu, bet ir biržos mėnesio apyvarta pinigine išraiška. Piniginė vidutinė biržos dienos apyvarta peržengė 4,5 mln. ribą ir siekė 4,60 mln. litų. Tai buvo didžiausia piniginė apyvarta per visą biržos veiklos laikotarpį. Tokią apyvartą lėmė išaugęs suprekiautas elektros energijos kiekis bei gana ženkliai išaugusi biržos elektros kaina.

Lietuvos elektros biržos prekybos kiekiai ir kaina rugpjūtį

Susiformavusios kainos

Rugpjūčio mėnesį vidutinė elektros kaina biržoje buvo didžiausia per visą biržos veiklos laikotarpį. Vidutinė rugpjūčio mėnesio kaina buvo 206,06 lito už MWh ir buvo 51,06 lito už MWh didesnė, nei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyta 155 lito už MWh riba. Visgi vidutinė biržos laikotarpio kaina lieka šiek tiek mažesnė, nei VKEKK nustatyta 155 lito už MWh ir siekia 154,29 lito už MWh.

Rugpjūčio mėnesį elektros energija buvo 64,92 lito už MWh brangesnė nei buvo pirmąjį šių metų ketvirtį, 62,41 lito už MWh brangesnė nei antrąjį bei 34,38 lito už MWh brangesnė nei liepos mėnesį. Rugpjūčio mėnuo pasižymėjo gana pastovia vidutine paros kaina, kuri svyravo apie 200 litų už MWh ribą.

Didesniu svyravimu pasižymėjo valandinės paros kainos – mažiausių paros kainų vidurkis buvo 152,1 lito už MWh, o didžiausios paros kainos siekė vidutiniškai 237,54 lito už MWh, taigi buvo gana nemažas pasiskirstymas tarp aukščiausių ir mažiausių valandos kainų.

Aukštų kainų formavimuisi įtaką darę veiksniai liko tie patys, kokie buvo prasidėjus pavasariui: Lietuvoje elektros energijos jau nebegamino šiluminės elektrinės, Latvijoje pasibaigę polaidžiai dėl ko sumažėjo hidroelektrinėse gaminamos elektros pasiūla, bei ribojimai perduoti elektrą Latvijos ir Estijos tarpsisteminiame pjūvyje be išankstinio galių rezervavimo.

Taip pat ir šį mėnesį įsibėgėję elektros perdavimo linijų remontai, kurie ribojo galimybę importuoti elektros energiją. Džiugu pasidžiaugti, kad Estijos biržoje vieną dieną stipriai pabrangus elektrai, mūsų rinkai tas neatsiliepė, tačiau tikėtina, jog ir ateinantį mėnesį elektros energijos kaina biržoje stipriai smukti neturėtų dėl vis vykstančių linijų remontų.

Biržos prekybos struktūra

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje suvartotos elektros energijos dalis, nupirkta biržoje, nuo liepos nepakito ir siekė 77 procentus. Skaičiuojant nuo metų pradžios, birža patenkino vidutiniškai 66 proc. viso Lietuvos elektros energijos poreikio. Tiesa, vietinės elektros energijos parduota šiek tiek daugiau nei per liepos mėnesį – 23 procentai. Viso nuo metų pradžios ši dalis siekia 21 procentą.

Rugpjūčio mėnesį elektros energija eksportuojama buvo beveik kasdien, tačiau labai mažais kiekiais, todėl eksportuota elektros energija nesudarė net procento visos suprekiautos elektros energijos. To priežastys nuo kovo išlieka daugmaž tokios pačios: maža elektros energijos pasiūla Lietuvoje, taip pat pralaidumų paskirstymo mechanizmas tarp Latvijos–Estijos sienos, dėl kurio buvo apribota rinkos dalyvių galimybė prekiauti iš anksto nerezervavus pralaidumų ir tai, jog šį mėnesį elektros energija Suomijoje ir Estijoje buvo pigesnė nei Lietuvoje, kas lėmė, jog rinkos dalyviams neapsimokėjo pirkti brangesnės elektros Lietuvoje.