Šiemet, palyginus su pernai metais, dvigubai padaugėjo asmenų, kurie bando apsidrausti jau įvykus avarijai. „Gudruoliai“ tam įkalba ir kitą avarijoje dalyvaujančią pusę, tačiau žalų ekspertai žino, kaip išsiaiškinti šiuos sukčiavimo atvejus, pastebi draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Draudikams išsiaiškinus nesąžiningus vairuotojus, dažniausiai tokie piliečiai patys atsisako draudimo išmokos, pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Deja, apgaule bandžiusiems išvengti atsakomybės ne tik tenka atlyginti padarytos avarijos nuostolius (pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą nukentėjusiems nuostolius padengia Transporto priemonių draudikų biuras, kuris vėliau išieško žalą iš neapsidraudusio kaltininko, t. y. nesąžiningo vairuotojo), bet ir ateityje nukenčia dėl didesnių draudimo įmokų bei jiems gali būti pareikšta pretenzija dėl įvykio išaiškinimo išlaidų padengimo.

„Tokie bandymai sukčiauti nesąžiningiems piliečiams atsiliepia ateityje: kaltininko draudimo rizikos grupė pasikeičia jo nenaudai, dėl ko ateinančiais metais jam išauga draudimo įmoka. Taip pat rizikos grupė pasikeičia ir į šią aferą įtrauktiems kitiems vairuotojams, todėl mes prašome žmonių būti sąmoningais ir nesileisti įkalbamiems neteisėtai veikai“, - sako „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Visais atvejais draudimo kompanija svarsto ar kreiptis į teisėsaugą. Baudžiamasis kodeksas (182 straipsnis. Sukčiavimas) numato, kad „tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trijų metų.“

„Šiuos bandymus apgauti draudikus palyginčiau su nedidelėmis vagystėmis iš prekybos centrų. Žmonėms atrodo, kad tai smulkmena, tačiau besiaiškinant sukčiavimo atvejus, užtrunka paties įvykio tyrimas. Nėra galimybių greitai atlyginti žalą ir tai sudaro nepatogumų, ypač jei nuostolis nemažas. Eismo dalyviai turi suprasti, kad draudimo klastojimas – tai eilinė vagystė, kurios metu apvagiama ne draudimo bendrovė, o visi draudėjai, nes siekiant išvengti savų nuostolių, yra pavagiami pinigai iš kitų, sąžiningai įmokas mokančių, žmonių“, - komentuoja G. Matiukas.

Bandymai apsidrausti vairuotojų privalomąją civilinę atsakomybę arba automobilį kasko draudimu po įvykio yra antra pagal populiarumą sukčiavimų draudime rūšis. Dažniausiai automobilių savininkai bando inscenizuoti automobilių vagystes ir klastoti avarijų aplinkybes.

Iš viso „Lietuvos draudimas“ pernai išsiaiškino 272 įvairaus sukčiavimo atvejus, tuo tarpu šiemet prognozuoja jų būsiant per 300. Jau per 11 šių metų mėnesių bendrovės ekspertai jau išaiškino 280 įvairaus sukčiavimo atvejus, atsisakyta išmokėti beveik 5 mln. litų.

„Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.