Šveicarijos centrinis bankas, jau anksčiau reiškęs susirūpinimą dėl itin spartaus valiutos stiprėjimo, vakar ėmėsi priemonių, paskelbdamas, kad nebus leidžiama frankui stiprėti iki mažiau negu 1,2 euro už franką. Šveicarijos centrinis bankas turės pirkti didelius užsienio valiutos kiekius, kas padidintų frankų pasiūlą ir taip apsaugos valiutą nuo stiprėjimo žemiau 1,2 euro už franką.

Šveicarijos valiuta nustotų stiprėti, jei sumažėtų frankų paklausa, tačiau tam reiktų, kad Europa išspręstų skolų krizę, kadangi šiuo metų frankas investuotojų tarpe laikomas saugumo prieglobsčiu. Kita vertus, centriniam Šveicarijos bankui ėmusis veiksmų, gali padidėti paklausa kitoms taip pat tradiciškai saugiomis laikomoms valiutoms, tokioms kaip Kanados ir Australijos doleris, Švedijos bei Norvegijos krona. Pastarosios gali tapti realia alternatyva saugiu laikomam frankui. Savo ruožtu gali brangti ir šių šaliu vyriausybių obligacijos.

Pasaulio akcijų rinkose vakar ir toliau vyravo neramios nuotaikos, o pagrindiniai indeksai JAV krito 0,24-0,9 proc., Europoje – 1-2 procentais. Tačiau jau šįryt Azijos indeksai kyla: NIKKEI brango 2 proc., „Hang Seng“ pakilęs 1,49 procento. Investuotojus labiausiai neramino euro zonos likimas, ką rodo Pietų Europos šalių apsidraudimo nuo nemokumo sandoriai – CDS. Jų kaina, kaip ir pastarųjų šalių obligacijų pajamingumas, vėl rekordiškai didelė.

Vakar skelbti Vokietijos gamyklų užsakymai buvo mažesni, negu tikėtasi. Liepą pastarųjų padidėjimas siekė 8,7 proc., palyginti su prieš metus buvusiais užsakymais, nors buvo tikimasi 9,8 proc. prieaugio. JAV paslaugų sektoriaus ISM pasitikėjimo indeksas rugpjūtį pakilo iki 53,3 nuo 52,7.