Užeina į barą vyras su stručiu.
– Man alaus, - sako vyras.
– O jums, - klausia stručio barmenas.
– Man irgi, - atsako strutis.
– Gerai, iš jūsų abiejų – septyni šešiasdešimt.
Vyras įkiša ranką į kišenę, ištraukia lygiai tiek kiek prašė barmenas ir sumoka. Ilgai jie į tą barą vaikščiojo ir tapo nuolatiniais klientais. Vyras visada sumokėdavo neskaičiuodamas, ir visada būdavo lygiai centas prie cento. Kartą jo barmenas ir klausia:
– Klausyk, kaip čia yra? Tu tik įkiši ranką į kišenę ir visad ištrauki tiek, kiek reikia?
– Buvo taip. Radau palėpėje seną lempą, patryniau, iš jos išlindo džinas ir pažadėjo įvykdyti du mano norus. Pirmas noras buvo, kad visada turėčiau pinigų tiek, kiek reikia.
– Tai protingas noras! Daug geriau negu prašyti milijono, kuris kažkada vis tiek baigsis. O dabar nesvarbu, ar eitum pieno, ar mašinos pirkti, pinigų bus tiek kiek reikia. Bet ką čia daro tas strutis, kuris vis su tavim vaikšto?
– Matai, barmene, antras mano noras nebuvo toks protingas. Aš paprašiau, kad šalia manęs visad būtų ilgakojė paukštytė. |
Šių metų vasario mėnesį pieno perdirbimo bendrovės „Vilkyškių pieninė“ konsoliduoti pardavimai sudarė 17,5 mln. litų arba 51 proc. didesni negu 2009 m. vasario mėnesį.
Jei žinotum kur paslysi, galėtum vietoj savęs kitą pasiųsti...
