Naftos transportavimo bendrovė „Klaipėdos nafta“ per šių metų rugpjūčio mėnesį perpylė 557,9 tūkst. t naftos produktų arba 3,4 proc. daugiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį, o nuo metų pradžios – 5250,1 mln. tonų arba 6,7 proc. daugiau nei metais anksčiau.

„Klaipėdos naftos“ krova 2009-2010 metais

Per rugpjūčio mėnesį bendrovės pajamos sudarė 7,8 mln. litų arba 4,0 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, o nuo metų pradžios 80,7 mln. litų arba 2,7 proc. mažiau nei metais anksčiau.

„Klaipėdos naftos“ pajamos 2009-2010 metais

Priminsime, jog bendrovės neaudituotas pelnas per šešis mėnesius sudarė 17,64 mln. litų ir padidėjo 6 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

„Klaipėdos nafta“ šiais metais planavo perpilti 7,1 mln. tonų naftos produktų – faktiškai  per šešis mėnesius bendrovė perpylė 57 proc. arba 4,1 mln. tonų planuotos metinės naftos produktų krovos ir 9 proc. daugiau nei per praėjusių metų šešis mėnesius, kuomet krova siekė 3,7 mln. tonų.

Šiais metais planuota gauti 103,0 mln. litų pardavimo pajamų, o per šešis šių metų mėnesius gauta 61 proc. arba 62,9 mln. litų planuotos  metinės pajamų sumos. Pardavimo pajamos išaugo dėl krovinių srauto iš pagrindinių klientų augimo bei taikomos lanksčios tarifų politikos.

2009 m. „Klaipėdos nafta“ perpylė 7,66 mln. t naftos produktų, tai 7 proc. daugiau nei 2009 metams planuota 7,1 mln. t krova, atitinkanti metinį terminalo projektinį pajėgumą.

Bendrovė gavo 116,3 mln. litų pardavimo pajamų ir 17 proc. viršijo 2009 n. planuotą pardavimo pajamų rodiklį (99,6 mln. litų) bei uždirbo 42,6 mln. litų neaudituotą pelną prieš mokesčius.

Ekonomikos nuosmukio sąlygomis, kai pasaulinėje rinkoje sumažėjo naftos produktų paklausa, „Klaipėdos nafta“ 2009 m., lyginant su 2008 m., uždirbo 29 proc. didesnį neaudituotą pelną prieš mokesčius (2009 m. pelnas prieš mokesčius – 42,6 mln. litų, 2008 m. – 33,0 mln. litų).

Sėkmingą veiklą lėmė klientams taikoma lanksti krovos tarifų politika, nuolat terminalo modernizavimui skiriamos investicijos, siekiant konkurencinėje rinkoje išlikti moderniu, universaliu bei klientams patraukliu naftos terminalu.

Bendrovė viršijo paskelbtus planuotus veiklos rezultatus, kadangi 8 proc. daugiau perkrovė naftos produktų, dėl to gavo daugiau pardavimo pajamų, taip pat sistemingai taupiai naudojo energetinius resursus (dujas ir elektros energiją).

Gegužės pradžioje bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdyba patenkino generalinio direktoriaus Jurgio Aušros atsistatydinimo prašymą ir atšaukė generalinį direktorių iš užimamų pareigų nuo 2010 m. gegužės 5 dienos. Nauju „Klaipėdos nafta“ generaliniu direktoriumi išrinktas Rokas Masiulis, kuris pradės eiti generalinio direktoriaus pareigas nuo 2010 m. gegužės 6 dienos.

Pasak valdybos pirmininko Romo Švedo, Jurgio Aušros indėlis į įmonę ir jos veiklos plėtojimą yra labai reikšmingas. Buvusio „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus pastangomis baigta terminalo rekonstrukcija, po kurios terminalas pripažintas vienu iš pačių moderniausių terminalų Europoje. Be to, pažymėtina, kad įmonė dirba pelningai – 2009 m. baigė gerais finansiniais rezultatais.

Nauju generaliniu direktoriumi valdyba išrinko Roką Masiulį. Kandidato pasirinkimą lėmė patirtis ir kvalifikacija įgyta dirbant energetikos ir finansų sektoriuose: keturiolika metų įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams, o paskutinioji darbovietė – likviduojamos bendrovės „Leo LT“ valdybos narys bei administracijos direktorius.

Bendrovės akcijos kotiruojamos „Nasdaq OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje. Valstybei priklauso 70,63 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.

„Klaipėdos naftos“ akcijų kaina 2009 metais

Perkrovė 80 tūkst. tonų naftos iš Venesuelos

Prie „Klaipėdos naftos“ krantinės rugpjūčio 29 d. prisišvartavo tanklaivis, atgabenęs bandomąją partiją naftos iš Venesuelos. Perkrauta beveik 80 tūkst. tonų naftos, kurios pirkėjai yra įmonės iš Baltarusijos.

Nafta perpumpuota į bendrovės rezervuarus, o iš jų į geležinkelio vagonus-cisternas ir išsiųsta į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas. Bandomojo krovimo metu buvo patikrintos krovos technologinės sistemos, registruojamas išsiskiriančių naftos garų kiekis ir fiksuojami sklandžiam ir saugiam perkrovimo procesui būtini technologiniai patobulinimai.

„Bendrovei labai svarbu užsitikrinti naujas sutartis ir diversifikuoti paslaugas, tačiau sutartis dėl nuolatinės naftos krovos įmanoma tik tuo atveju, jei mūsų techninės ir investicinės galimybės užtikrins visiškai saugų ir sklandų perkrovimo procesą. Aišku tiek, kad aplinkosaugos ir perkrovimo įrangos tobulinimui reikės didelių lėšų, todėl su Baltarusijos partneriais tarsimės dėl ilgalaikių sutarčių“, - pažymėjo „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

R. Masiulis taip pat informavo, kad Venesuelos nafta yra laki, todėl įmonės specialistai fiksuos naftos garų sklidimo ribas. „Miesto gyventojams skirsime specialų telefono numerį, kuriuo paskambinus jie galės informuoti apie jaučiamą kvapą. Tokiu būdu tikimės nustatyti naftos garų sklidimo teritoriją ir apsispręsti dėl atitinkamos garų surinkimo įrangos, kuri būtų sumontuota prieš pradedant perkrauti naftą dideliais kiekiais ir nuolat“, - sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas.