Ko mes, katalikai, tikimės iš Dievo tarnų kiekvieną sekmadienį eidami į pamaldas? Žinoma sielovados, patarimų, kaip atsispirti pagundoms ir gyventi laikantis visų tikėjimo dogmų. Tačiau mūsų kunigai, rodos, iš Aukščiausiojo yra gavę ir kitų įgaliojimų – kurti stiprią politinę poziciją, kurią gali palaikyti net politine partija. Tačiau kas šiuo atveju tas „Aukščiausiasis“, kurio pavedimu iš bažnyčios sakyklos yra formuojamos Dievo avelių politinės pažiūros? Pasiklausius skambių pamokslų nebekyla abejonių, kuri partija yra proteguojama ir kuri už šį protegavimą išlaiko bažnyčią bei jos tarnus. Ir visa tai nėra kokio eretiko išgalvota ironija, nesistengiama sumenkinti bažnyčios ir viso kunigų luomo, tačiau faktai kalba už save.

Kaip puikus oratorius ir aktyvus politinis veikėjas šį sekmadienį sužibėjo Kaltinėnų bažnyčios klebonas Narsutis Petrikas, iš sakyklos paskelbęs paties rašytą viešą laišką. Laiškas buvo perduotas ir kitoms rajono parapijoms, kurių klebonai buvo įpareigoti jį perskaityti tikintiesiems. O laiško turinys suprantamas kiekvienam paprastam kaimo gyventojui – politiškai pasikaustęs klebonas aiškiai pasakė, kurios politinės partijos nėra vertos dėmesio ir pagarbos, o už kurias su Kristaus palaima reikia balsuoti per artėjančius savivaldybių rinkimus. Tai, jog dvasiškasis tėvelis puikiai žino atitinkamos partijos rinkiminio sąrašo visų kandidatų eilės numerius, rodo, kad politika jam – ne naujiena. O kur dar rinkiminiai pažadai, jog tik balsuojant už jo minimą sąrašą, rajono gyventojai gyvens saugiai, sočiai ir ramiai! Tad nenuostabu, jei paprastam parapijiečiui atvykus į sekmadienines mišias gali pasirodyti, kad dalyvauja partijos suvažiavime – ponai išsipuošę, geros nuotaikos, prie bažnyčios – nauji automobiliai, o klebonijoj – vaišėmis nukrauti stalai. Nepatiklių žmogelių veiduose vis pasirodo nepasitenkinimas, į kokios čia bažnytinės – politinės partijos susirinkimą pateko, ir kodėl vietoj sekmadieninio pamokslo privalo klausytis klebono asmeninių sąskaitų suvedinėjimo bei politinės propagandos?

Toks kunigo N. Petriko išsišokimas neliko nepastebėtas. Sekmadieninių mišių metu padarytas įrašas, kuriame girdisi klebono politinė kalba, buvo atiduota Vyriausiajai rinkimų komisijai, taip pat išsiųstas oficialus kreipimasis Vatikanui.

„Man, kaip politiškai aktyviam piliečiui, išties pasidarė įdomu, kokia politika užsiima mūsų Bažnyčia. Raštu kreipiausi į Vatikaną prašydamas detaliau paaiškinti, kada Lietuvoje buvo įkurta bažnytinė – politinė partijas, kas šios partijos steigėjas ir vadovas. Man taip pat labai įdomu, kaip tapti šios bažnytinės - politinės partijos nariu. Neneigsiu, net pavydu žiūrėti, kaip šios partijos atstovai puikiai gyvena išlaikomi valstybės bei tikinčiųjų. Ir žinoma, kadangi man teko susidurti su labai stipriu bažnytiniu – politiniu judėjimu Šilalės rajone, man svarbu, kas pirmininkauja šiai partijai rajone ir kokie kriterijai taikomi asmeniui, norinčiam įstoti į jų gretas.“, - šmaikštavo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Bet, kaip pats pridūrė, kuomet bažnyčia pradeda politikuoti, juokai tampa menki, nes kai tokiu nešvariu dalyku kaip politika susitepa Dievo tarnai, iš kur visuomenėje gali būti tikėjimo, vilties ir šviesos?

Kaltinėnų klebono Narsučio agitacija mišių metu