Vakar Seimo narys Remigijus Žemaitaitis spaudos konferencijoje pristatė savo iniciatyva parengtą Probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) įstatymą. Anot parlamentaro, dabartinės valdančios daugumos neveiklumas, nenoras išgirsti kitų nuomonių bei jo paties siekis užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą paskatino parengti atskirą įstatymą, kuris įtvirtintų probacijos institucinę ir vykdymo sistemą.

„Vieno įstatymo projekto parengimas eliminuoja būtinybę daryti esmines trijų kodifikuotų įstatymų (Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso) pataisas, kartojant juose identiškas nuostatas, kaip yra daroma dabar. Atskiras įstatymas atitinka teisėkūros ekonomijos principą, reikalaujantį, kad teisės aktai būtų kuriami mažiausiomis sąnaudomis. Juo labiau, kad teisiniai santykiai, susiję su probacija, yra specifiniai ir savo turiniu skiriasi nuo bausmių vykdymo teisinių santykių,“ – teigė įstatymo iniciatorius.

Seimo narys akcentavo, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas – sukurti veiksmingą probacijos sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių.

Anot parlamentaro, esama ir daugiau priežasčių, lemiančių atskiro probacijos įstatymo poreikį. Stiprinant probacijos sistemą, itin reikšmingas visuomenės dalyvavimo nuteistųjų resocializacijos procese skatinimas, sąlygų aktyviai šioje srityje veikti visuomeninėms organizacijoms sudarymas.

„Nuteistųjų resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti jų problemų, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus. Kaip ir buvo pripažinta Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje (Žin., 2007, Nr.27-989), šiuo metu pataisos inspekcijose daugiausiai vykdomos šviečiamojo pobūdžio programos, kurių ryšys su nusikalstamo elgesio recidyvo prevencija yra kvestionuojamas. Darbo su nuteistaisiais programų tikslas turėtų būti toks – siekti, kad nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės. Programos turėtų būti specializuotos, skirtos prosocialiems gyvenimo įgūdžiams tobulinti, pagrįstos naujausiais mokslo duomenimis. Be to, jų įgyvendinimas turi būti grindžiamas individualiais nuteistųjų socialiniais poreikiais, taigi būtina tobulinti šiuo metu taikomą nuteistųjų kartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo sistemą. Įdiegus moksliškai pagrįstas tiek nuteistųjų diferencijavimo pagal jų pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, tiek darbo su jų problemomis metodikas, galima tikėtis, kad sumažės asmenų, kurie yra pataisos inspekcijų įskaitoje, pakartotinis nusikalstamumas. Esama dar daug svarbių ir reikalingų dalykų, kurių nenumato kiti teisės aktai. O šis įstatymas apimtų juos visus,“ – teigė R. Žemaitaitis.

Tuo tarpu Teisingumo ministerijos siūlomu projektu siekiama išstatutinti šiuo metu dirbančius pareigūnus, centralizuoti valdymą bei įtvirtinti elektroninį monitoringą. Anot Seimo nario R. Žemaitaičio, visi šie veiksmai ateityje sąlygos, kad nuteistųjų priežiūra bus atiduodama į privačias rankas,o turtingiems nusikaltėliams bus sudaromos sąlygos išvengti bausmės.

„Tikiuosi ir viliuosi, kad mano pasiūlytas įstatymo projektas sulauks daugumos Seimo narių palaikymo, nes tokia situacija, kokia yra dabar, yra nefunkcionuojanti ir reikalaujanti daug priežiūros bei resursų. Ji neabejotinai turi keistis,“ – teigė parlamentaras.