Po vakarykščio Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl pensijų sumažinimo netrūko Seimo opozicijos ar net valdančiosios koalicijos partnerių politizuotų komentarų, kuriuose neatsižvelgiama į objektyvias aplinkybes, kodėl 2009 m. pabaigoje teko priimti minėtus skaudžius sprendimus. Beje, daugelis KT priekaištų jau išspręsti, nes šiemet senatvės pensijos padidintos iki aukščiausio 2009 m. lygio. Be to, puolantieji buvusio pensijų mažinimo sprendimus pamiršta, kad Lietuvai susidūrus su ekonomikos sunkmečiu iškilo grėsmė, jog nieko nedarant pensijų mokėjimas galėjo imti strigti ir vėluoti. Vyriausybei laiku reaguojant ir subalansuojant viešuosius finansus visą krizinį laikotarpį pensijos buvo išmokėtos laiku.

„Pabrėždami, kad Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių, priėmusių sprendimą dėl pensijų mažinimo, mūsų oponentai nutyli, kad Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje, jau išryškėjus pasaulinės finansų krizės požymiams ir nujaučiant būsimas to pasekmes, 2008 m. rudenį, prieš Seimo rinkimus, tuometinė socialdemokratų vyriausybė ne pagal valstybės galimybes padidino pensijas. 2008 m. pradžioje „Sodros“ biudžeto balanse fiksuotas 0,5 mlrd. Lt „pliusas“ netrukus virto beveik 2 mlrd. Lt deficitu“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jis pridūrė, kad nepaisant to, tuomet atėjusi į valdžią TS-LKD dar sugebėjo pasiekti, kad mūsų šalies ekonomikai sunkiais 2009-aisiais, kai buvo masiškai mažinami atlyginimai, mokėtos net perdėtai padidintos 2008 m. lygio pensijos.

Pasak J. Razmos, supratus, kad „Sodros“ situacija išties tragiška, reikėjo rasti sprendimus, padedančius balansuoti jos pajamas ir išlaidas. Ir buvo daromi solidarumo principu grįsti sprendimai dėl visų rūšių „Sodros“ išmokų mažinimo: ir motinystės, ir nedarbo draudimo, ir tik pačiu paskutiniu momentu – dėl pensijų. Savikritiškai turime pripažinti, kad įtemptomis aplinkybėmis priimant skubius sprendimus neišvengta ir kai kurių teisinių netikslumų, kaip kad KT paminėtas didesnis pensijų mažinimas dirbantiems pensininkams. Tuomet nusvėrė solidarumo argumentas, kad dirbantys pensininkai – tai žmonės, turintys kitų pajamų, galintys daugiau prisidėti prie viešųjų finansų subalansavimo, negu tie, kuriems senatvės pensija – vienintelis pajamų šaltinis.

„Ir iki pastarojo KT nutarimo buvo akivaizdu, kad laikinus pensijų sumažinimus privaloma kompensuoti. Tiems, kuriems sumažinimai buvo didesni, ir kompensacijos – atitinkamai didesnės. Kai Vyriausybė siūlys kompensavimo tvarką, žvelgiant iš moralinės pusės, galbūt pirmiausia reikėtų kompensuoti KT nutarime akcentuojamus dirbančiųjų pensininkų praradimus. Privalome rasti tokius viešųjų finansų sprendimus, kurie užtikrintų kompensacijų išmokėjimą per kuo trumpesnį laikotarpį“, – pažymėjo TS-LKD seniūnas.

Pasak J. Razmos, svarbiausia, kad Konstituciniame Teisme pavyko apginti laikinojo pensijų mažinimo svarbiausią – solidarumo principą. Prieš imantis reformos iš oponentų buvo pasigirdę siūlymų, kad reikėtų visiems pensijas mažinti proporcingai, apie 10 proc. TS-LKD frakcijos pozicija buvo, kad labai dideles pensijas galima mažinti daugiau, o pačių mažiausių pensijų negalima liesti, nes žmogus tiesiog neišgyvens. Laikantis mažinimo vienodu procentu principo, labiausiai būtų išlošę tie patys Seimo nariai, Konstitucinio teisumo teisėjai – visi, kurie gauna dideles pensijas. Bet būtų tekę atimti kad ir 50 Lt iš to žmogaus, kurio visos pajamos sudaro apie 500 Lt. „Manau, kad mūsų pasiūlyta ir KT apginta pensijų mažinimo formulė buvo socialiai teisingesnė”, – pažymėjo J. Razma.