Seimo Pirmininkė Irena Degutienė šiandien kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydama ištirti Seimo nario Algirdo Butkevičiaus viešai paskelbtą informaciją, kad po „Snoro“ banko „bankroto bylos iškėlimo kai kurie asmenys savo turėtą indėlį, didesnį kaip 350 tūkst. litų, tai yra, daugiau kaip 600 tūkst. litų, padengė paskolą“, ir kad tai susiję su vienu iš valdančiosios daugumos atstovų giminaičių.

Seimo Pirmininkė mano, kad jei toks kol kas niekuo nepagrįstas A. Butkevičiaus pranešimas būtų tiesa, jis turėtų nusikaltimo požymių, kompromituotų banko „Snoras“ bankroto administratorių, o tuo pačiu ir visą bankroto procedūrą, kuri susijusi su rimtomis tarptautinėmis bylomis, todėl prašo per įmanomai trumpiausią terminą ištirti A. Butkevičiaus turimos informacijos pagrįstumą.

Seimo Pirmininkė taip pat prašo Generalinio prokuroro ištirti, kodėl A.Butkevičius apie galimai padarytą rimtą nusikaltimą iškart nepranešė teisėsaugos įstaigoms ir ar jo veiksmuose nėra Baudžiamojo kodekso 237 straipsnyje (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas) numatyto nusikaltimo požymių.

Seimo Pirmininkė, atsižvelgdama į tai, kad A.Butkevičius šią informaciją, kaip pats teigė, paskleidė turėdamas tikslą taip paveikti valdančiosios koalicijos sprendimą dėl laikinosios Seimo tyrimų komisijos sudarymo banko „Snoras“ bankroto aplinkybėms ištirti, taip pat atsižvelgdama į teisininkų nuogąstavimus, kad tokios Seimo komisijos sudarymas leistų buvusiems šio banko savininkams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui teigti, kad procesas Lietuvoje – politizuotas bei suteiktų jiems galimybių prašyti Vestminsterio teismo nepriimti sprendimo dėl jų išdavimo Lietuvai, kol Seimo komisija nepateiks savo išvadų, prašo ištirti, ar A. Butkevičiaus ir jam informaciją (ar dezinformaciją) suteikusių asmenų veiksmuose nėra Baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje (melagingas skundas, pareiškimas, pranešimas) bei 154 straipsnyje (šmeižtas) numatytų nusikaltimų požymių.

Seimo Pirmininkė griežtai neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, neva neteisėta užskaita bankrutuojančiame Snoro banke yra atlikta jos sūnui ir pabrėžia, kad bet kokias užskaitas gali atlikti tik laikinasis administratorius, todėl akivaizdu, kad ši informacija ar dezinformacija yra nukreipta prieš laikinąjį administratorių ir visą „Snoro“ banko nacionalizavimo procedūrą, bandant įteigti, kad įtakojant svarbiems politikams ji atlikta veikiant neteisėtai.

„Būtent tokios gynybinės taktikos laikosi buvę banko „Snoras“ savininkai V.Antonovas ir R.Baranauskas, todėl toks Seimo nario A. Butkevičiaus ir jo kolegų veikimas viešoje erdvėje stebėtinai sutampa. Manau, kad padorus Seimo narys, kokiu laikiau A.Butkevičių, gavęs tokią informaciją ar dezinformaciją apie galimus neteisėtus veiksmus bankrutavusiame Snoro banke turėjo iškart kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri atlieka tyrimą dėl Snoro banko bankroto ir yra pareiškusi įtarimus jo buvusiems savininkams. Tačiau A.Butkevičius nesikreipė į prokuratūrą, o naudodamasis savo turima informacija ar dezinformacija užuominomis per žurnalistus pradėjo šantažuoti valdančiąją daugumą, siekdamas žūtbūt sudaryti Seimo laikinąją komisiją, kuri teisininkų nuomone būtų paranki buvusiems Snoro savininkams, siekiantiems kuo ilgiau nebūti perduotiems Lietuvai“, – teigia Seimo Pirmininkė.

V. Mazuronis kreipėsi į Lietuvos banko vadovą V. Vasiliauską

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas, partijos frakcijos Seime seniūnas, opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis šiandien kreipėsi į Lietuvos banko vadovą V. Vasiliauską, prašydamas patvirtinti arba paneigti viešumoje pasirodžiusius teiginius, kad Seimo pirmininkės I. Degutienės sūnaus bendrovei buvo suteiktos išskirtinės galimybės disponuoti „Snoro“ banke esančiomis lėšomis ir dalį jų panaudoti grąžinant kreditą.

„Prašau Jūsų atsakyti, ar viešai visuomenėje platinamoje informacijoje iš tiesų vienai bendrovei buvo suteikta išskirtinė teisė disponuoti užšaldytomis lėšomis ir panaudoti jas savo reikmėms. Šis klausimas yra ypač svarbus dėl to, kad liečia vieną iš aukščiausių valstybės vadovų – Seimo pirmininkę, todėl bet kokie teiginiai turėtų būti nedelsiant objektyviai įvertinti ir į juos atsakyta“, - sakoma politiko paklausime Lietuvos banko vadovui.

V. Mazuronio teigimu, būtent banko vadovas turėtų kreiptis į nacionalizuoto „Snoro“ bankroto administratorių, kuris ir atsakytų į minėtą klausimą.

Spekuliuojama informacija

„Snoro“ bankroto administratorius vakar buvo informuotas, kad spekuliuojama informacija dėl neva įvykdytos paskolų ir indėlio sudengimo procedūros po to, kai bankui buvo iškelta bankroto byla.

"Mes girdėjome, kad yra spekuliuojama informacija dėl įvykdytų paskolų ir indelio sudengimo po to, kai bankui buvo iškelta bankroto byla. Mes ištyrėme dauguma operacijų, kurie vykdyti tuo metu, kai laikinasis administratorius buvo paskirtas. Mes tai privalėjome atlikti, nes banko informacinės sistemos buvo išjungtos paskyrus laikinąjį administratorių, ir turėjome sutikrinti banko apskaitos duomenų įrašų atitikimą kliento paskolų ir indėlių faktiniams likučiams.

Po atlikto tyrimo mes esame tikri, kad nė viena iš šių operacijų nebuvo indėlio ir paskolos užskaitymas, kurio neleidžia Lietuvos bankroto įstatymas.  Per laikinojo administratoriaus laikotarpį ir nuo bankroto nutarties įsiteisėjimo , nei aš nei laikinasis administratorius netvirtinome jokio indėlio ir paskolos užskaitymo nurodymo“, - šias aplinkybes komentavo bankroto administratorius Neil Cooper.

Kaip ir buvo pranešta anksčiau šią savaitę, bankroto administratorius ir jo komanda kartu dirba su Finansų ministerija, kad nustatytų tinkamą sprendimą indėlių ir paskolų sudengimui. Išsamesnė informacija klientams, kuriems aktualus šis klausimas, bus paskelbta kaip įmanoma greičiau.

Pažymime, kad bankroto administratorius yra paskirtas Vilniaus apygardos teismo ir veikia pagal Lietuvos įstatymus, nepriklausomai nuo bet kokių bendrovių ar partijų.