Seimo narė Aurelija Stancikienė, susipažinusi su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui Nagliui Puteikiui Klaipėdos apygardos prokuratūros pateiktu kaltinimu dėl neva teismo sprendimo nevykdymo, teigia, jog kaltinimų formuluotės skamba absurdiškai, o teismo sprendimas N. Puteikį nubausti atvertų kelią verslininkų savivalei.

Pasak A. Stancikienės, nuteisus N. Puteikį Klaipėdoje iškiltų net šeši trigubai už kauniškį aukštesni „stiklainiai“ – stikliniai pastatai, bjaurojantys Klaipėdos istorinės miesto dalies veidą.

„Kauno istorija pamokė, kaip atsargiai turi būti elgiamasi visais atvejais, kai į istorinius miestų centrus kėsinasi verslas. Klaipėdoje N. Puteikis iki šiol atlaikė interesų grupių spaudimą. Baudžiamųjų bylų kėlimą vertinu kaip bandymą palenkti šį žmogų, sąžiningai atliekantį savo pareigas“, – šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė parlamentarė.

Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos prokuratūra pareiškė kaltinimą asmeniškai Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui Nagliui Puteikiui dėl teismo sprendimo nevykdymo, atsisakius suderinti sklypo Klaipėdoje, H. Manto g. 11, detalųjį planą.

Vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo departamentą suderinti minėtą detalųjį planą pagal „departamento išduotas sąlygas“. Pabrėžtina, kad detalusis planas šiuo metu negali būti suderintas, nes sklypo savininkai atsisako tas sąlygas vykdyti. „Ne Naglis Puteikis, o sklypo savininkai, stiklinių „sarkofagų“ istorinėje Klaipėdos dalyje statytojai, atsisako vykdyti teismo sprendimą“, – pabrėžė A. Stancikienė.

Pasak parlamentarės, jeigu Klaipėdos apygardos prokurorai mano, kad N. Puteikis privalo suderinti detalųjį planą, nors to neleidžia galiojantys teisės aktai, saugantys kultūros paveldą, kyla pagrįstas klausimas – ar tikrai prokuratūra turi tinkamo lygio kultūros paveldo specialistus? „Gal valstybei nebereikalingas Kultūros paveldo departamentas? Taupant lėšas jo funkcijas galbūt reikėtų perduoti tiesiogiai prokurorams ir tokiu būdu taupyti lėšas? Tokiu atveju, galbūt nereikia ir kitų institucijų – tegu valdo prokuratūra?“ – ironiškai klausė A. Stancikienė.

Pagal verslininkų projektą, nugriovus buvusį „Vaivos“ kino teatrą ketinama pastatyti šešis pastatus iš stiklo ir betono, kurių aukščiausias sieks 29 metrus ir 99 centimetrus – maždaug tris kartus daugiau, negu skandalingai pagarsėjęs stiklo pastatas Laisvės alėjoje prie Kauno miesto savivaldybės. „30 metrų aukščio pastatai jau laikomi aukštybiniais ir negali būti statomi mažaaukščių statinių teritorijoje. Brėžiniuose sumažinus pastatų planuojamą aukštį vienu centimetru, verslininkai rodo ypatingą išmonę ir taip bando išvengti aukštybiniams pastatams taikomų reikalavimų“, – priminė A. Stancikienė.