Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo informacijos apie veikiančių kiaulių kompleksų neigiamą poveikį aplinkai ir netoliese gyvenantiems žmonėms. Apie tai žmonės kalba ir atėję į susitikimus. Ne taip seniai gyventojai buvo susirinkę protestuoti prie Seimo. Atrodytų, kad Vyriausybė turėjo imtis konkrečių veiksmų ir pasižiūrėti, ar galima padėti šiems žmonėms. Deja, Vyriausybė numatė padėti ne šalia kiaulių kompleksų gyvenantiems žmonėms, o patiems kompleksų savininkams.

Vykdant Ministro Pirmininko 2009 m. gruodžio 18 d. potvarkį Nr.574 „Dėl darbo grupės sudarymo „Žemės ūkio ministerijai iki 2010 liepos 1 d. pavesta pateikti LR Vyriausybei nutarimo „Dėl Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė nutarimo projektą ir jį nusiuntė derinti Sveikatos, Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms. Iš minėtų ministerijų gauta viena kitai prieštaraujančių pastabų, o Teisingumo ministerija pasiūlė šį nutarimą įtraukti į norminių teisės aktų stebėsenos sąrašą.Tokiu atveju, tik atlikus šio teisės akto stebėseną, būtų galima įvertinti šio teisės akto tikslingumą, galėjusias atsirasti neigiamas pasekmes ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos tolesniam teisės akto galiojimui ir taikymui.

Atsižvelgiant į tai, ŽŪM pasiūlė Vyriausybei atsisakyti šio nutarimo keitimo, o darbo grupės keltas problemas susijusiais su gyvulininkystės įmonių taršos arba kvapų kontrole siūlė spręsti ne sanitarinių  zonų dydžių keitimu, o gyvulininkystės įmonių taršos arba kvapų reglamentavimu ir kontrole. ŽŪM nuomone, sanitarinių zonų dydžio keitimas neturėtų įtakos gyvenimo kokybei esamuose gyvenamosios ar viešosios paskirties  objektuose. Atskirais Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymais yra  patvirtinti taršą ir kvapus mažinantys technologiniai reikalavimai, kurie prisidėtų prie problemų sprendimo. Kaip rašo ŽŪM viceministras Edvardas Raugalas Ministro Pirmininko tarnybai: „Svarbu paskatinti gyvulininkystės įmones gamyboje diegti aplinką tausojančias bei kvapų intensyvumą mažinančias technologijas arba naudoti atsinaujinančių energijos išteklių technologijas, kurios mažintų taršą, sklindančią iš gyvulininkystės įmonių“.

Tačiau, nežiūrint į ŽŪM ir kitų ministerijų specialistų nuomonę, Ministras Pirmininkas 2010 m. rugsėjo 20 d. vykusiame pasitarime priima protokolinį nutarimą, kuriame paveda Žemės ūkio ministerijai, pasitelkus Aplinkos ministeriją, Sveikatos apsaugos ir teisingumo ministerijas, per dvi savaitės dar kartą išnagrinėti pateiktą nutarimo projektą ir jį arba kitus pasiūlymus dėl sanitarinių apsaugos zonų keitimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, motyvuodamas tuo, kad dėl šio nutarimo projekto dirbo visa darbo grupė ir jo atmesti negalima.

Nutarimo projekto 73 punkte teigiama, kad gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės zonos dydžiai gali būti tikslinami, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, kas anksčiau buvo reglamentuota tik Vyriausybės nutarimu.

Kokiu tikslu pavedama dabar derinti vienai Sveikatos apsaugos ministerijai abejoti netenka. Šio nutarimo projekto 74 punkte panaikinamas būtinumas įvertinti neigiamą poveikį aplinkai, rekonstruojant esamus ar statant naujus pastatus, o užtenka tik gauti šioje zonoje gyvenančių žmonių ar turinčių pastatus žmonių sutikimą. Jei veisiame mišką, o jo plotas didesnis nei 10 ha, reikia įvertinti poveikį aplinkai, o kiaulių kompleksui pagal naująją tvarką to daryti nereikia. Be abejo, vertinant poveikį aplinkai, apie komplekso savininkų planus sužinos ir visuomenė. O šiuo nutarimu, matyt, siekiama priešingo rezultato. O kur žmonių, kurie turi žemės šalia kompleksų nuomonė? Kur jų teisėti lūkesčiai? Pasirodo, kad jų nuomonės net nereikia. Aš šiame nutarime įžvelgiu dar vieną „landą“ kiaulių kompleksų savininkams, kuri daroma pačios Vyriausybės rankomis. Tai gal geriau palikti seną dabar galiojantį nutarimą, tuo pačiu metu sprendžiant gyvulininkystės įmonių taršos arba kvapų reglamentavimo ir kontrolės problemas. Kaip gali žmonės pasitikėti Vyriausybe, jei šioji rengiasi gyventojams „pakišti dar vieną kiaulę“...