Siekdama sudaryti tokias verslo sąlygas, kurios skatintų ne tik sukurti, bet ir plėtoti verslą bei gauti didesnį atlygį, Ūkio ministerija, įgyvendindama projektą „Verslo laiptai“, parengė kompleksinį verslo aplinkos gerinimo pasiūlymą. Ministerija iki rugsėjo 15 d. laukia pastabų ir nuomonių, ar šie pasiūlymai atitinka verslo visuomenės lūkesčius ir poreikius.

Visų pirma Ūkio ministerija siūlo įteisinti smulkiajam verslui patogesnę, į šeimos verslą orientuotą veiklos formą – mikroįmonę. Planuojama, kad mikroįmonę galės valdyti vienas ar keli šeimos nariai, jai įsteigti pakaks 1000 litų įstatinio kapitalo, įmonei bus taikomas 0 proc. pelno mokestis, tokioje įmonėje galės dirbti iki 10 žmonių.

Jei mikroįmonės gaunamos pajamos imtų viršyti 1,5 mln. litų, mikroįmonei automatiškai būtų taikomi uždarosios akcinės bendrovės reikalavimai ir mokesčiai.

Taip pat siūloma tobulinti individualios veiklos verslo formą ir taip sukurti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, ypač tiems, kurie gauna mažas pajamas.

„Siūlome vieną formą – individualią veiklą, kuri apimtų geriausius ir žmonėms palankiausius ypatumus: bendrą tarifą ir palankią apmokestinimo bazę nuo gaunamų pajamų“, – sako Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.

„Verslo laiptų“ projektas parodė, kad didelė administracinė našta tenka individualia veikla užsiimantiems asmenims, daug sąnaudų atima įsigilinimas į įvairių gaunamų pajamų apmokestinimo bazę. Šiuo metu individualia veikla užsiimančiam asmeniui, gaunančiam 20 tūkst. litų pajamų per metus, mokestis už verslo liudijimą yra 4 464 litai, o pagal pažyma mokestinė našta 3375 litai (nevertinant galimų atskaitymų). Tačiau asmenys linkę pasirinkti verslo liudijimus ir sumokėti didesnę sumą dėl sudėtingos apskaitos.

Todėl būtina individualia veikla užsiimantiems asmenims suvienodinti apmokestinamų pajamų bazę ir nustatyti bendrą tarifą, apimantį GPM, VSD ir PSD. Tai būtų paskata pereiti iš individualios veiklos dirbantiems su verslo liudijimu į individualią veiklą pagal pažymą tiek ekonomine, tiek komercine prasme.

Verslo liudijimus žmonės renkasi dėl patogaus mokėjimo – taikomas vienas tarifas, paprastas administravimas, o individuali veikla pagal pažymą yra patraukli dėl apmokestinimo – kuo mažiau gaunama pajamų, tuo mažiau mokama.

Siekiama, kad verslininkui sumokėjus vieną mokestį, valstybė gautas įmokas pati paskirstytų biudžete. Taip pat siūloma, kad pasirinkus individualią veiklą gyventojų pajamų mokestis turėtų būti sumažintas iki 5 proc. (šiuo metu taikomas 15 proc. mokestis), o maksimali gaunamų pajamų riba būtų 200 tūkst. litų.

Šiems pokyčiams įgyvendinti Ūkio ministerija siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir numatyti galimybes subsidijuoti verslininkų išlaidas pereinant iš vienos verslo formos į kitą.

Savivaldybių teisė nustatyti fiksuotą pajamų mokesčio dydį – nesikeis

Šiuo metu derinami Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie skatintų žmones imtis individualios veiklos – kompleksiškai peržiūrimos individualios veiklos pajamų apmokestinimo sąlygos. Tokią veiklą su verslo liudijimais vykdantys asmenys skatinami rinktis alternatyvą fiksuotiems mokesčiams – mokesčių iš individualios veiklos mokėjimą tik nuo realiai gaunamų pajamų.

Pagal šiuos pakeitimus siūloma nuo 2011 metų šių pajamų mokesčio tarifą daugumai veiklos rūšių sumažinti nuo dabar galiojančių 15 iki 5 procentų.

Minėtos GPM įstatymo pataisos bus pateiktos Seimui kartu su 2011 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Vyriausybė šiandien posėdyje svarstė Seimo narių siūlymus, susijusius su GPM įstatymo pakeitimais. Vienas iš jų – nustatyti atskirą individualios veiklos rūšių sąrašą, kuriame nurodytomis veiklos rūšimis besiverčiantiems gyventojams savivaldybių tarybos turėtų teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį, antras – nustatyti kokia fiksuoto dydžio pajamų mokesčio lengvata taikoma tuo atveju, kai gyventojas atitinka kelias GPMĮ nurodytas sąlygas.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog atskiro mažiau pelningų individualios veiklos rūšių sąrašo nustatymui nėra pagrįstų kriterijų (veiklos pelningumas skiriasi ne tik pagal veiklos rūšis, bet ir pagal savivaldybes) buvo nutarta šiems pasiūlymams nepritarti. Svarbu paminėti, kad jei gyventojas atitinka kelias GPMĮ nurodytas sąlygas ir dėl to neaišku, kokią fiksuoto dydžio pajamų mokesčio lengvatą taikyti, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ir atsižvelgiant į nusistovėjusią mokesčių administravimo praktiką, taikoma didžiausia iš jų.

Taip pat pažymėtina, kad Seimas jau priėmė GPM įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. minimalus fiksuoto pajamų mokesčio dydis bus skaičiuojamas nuo 1 minimalios mėnesinės algos, taip suteikiant savivaldybių taryboms teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį.