Rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ apklausos duomenimis, Lietuvoje žalą sveikatai, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, per savo gyvenimą patyrė trečdalis, o dėl žalos atlyginimo kreipėsi vos 4 proc. apklaustųjų. Be to, 70 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad šiuo metu mūsų šalyje galiojanti žalos sveikatai atlyginimo sistema teismų keliu, kurią Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) siūlo keisti į Žalos atlyginimo be kaltės modelį, neveikia bei yra sudėtinga ir prieinama ne kiekvienam.

29 proc. didmiesčių – Vilniaus, Kauno, ir 39 proc. mažesnių miestų – Alytaus, Jonavos, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ar Mažeikių – gyventojų yra patyrę žalą sveikatai, tačiau dėl žalos atlyginimo kreipėsi vos 12 proc. nukentėjusiųjų. „Nuolatiniai teisiniai konfliktai tarp gydytojų ir pacientų virto „gynybine medicina“: pacientas pateikia skundą, o gydytojas atsiriboja gynyba, – sako LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Tokiu būdu atsiranda pacientų ir gydytojų tarpusavio nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas. Sveikatos politikos centro tyrimas parodė, kad net 46,6 proc. pacientų nesikreipia į atitinkamas institucijas dėl žalos atlyginimo, nes nenori konfliktuoti, kadangi ateityje gali tekti kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas. 61 proc. mano, kad tai nieko nepakeistų. Tai lėmė, kad pernai teismui buvo pateikta vos 14-os pacientų ieškinių, 2 iš jų buvo patenkinti“.

„GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovo Andriaus Norkevičiaus teigimu, labiausiai vengia dėl žalos atlyginimo kreiptis pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių atstovai: „Pusė apklaustų pensininkų ir 43 proc. namų šeimininkių bei namuose vaikus auginančių moterų yra nukentėję gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau dėl žalos ar pretenzijų nesikreipia atitinkamai – 72 proc. ir 91 proc. Be to, mažiausiai – vos 2 proc. – dėl žalos atlyginimo kreipiasi darbo neturintys arba ieškantys žmonės.“

LGS prezidentas pastebi, jog nei pacientai, nei gydytojai nėra patenkinti šiuo metu Lietuvoje veikiančia žalos pacientams atlyginimo sistema: 39 proc. apklaustųjų mano, kad žalos atlygino sistema Lietuvoje neveikia, o patyręs žalą pacientas turi labai mažai galimybių gauti kompensaciją. 31 proc. mano, kad žalos kompensavimo sistema sudėtinga ir prieinama ne kiekvienam, nes reikalauja daug laiko ir išlaidų.

Šiuo metu galiojančios sistemos pagrindas – gydytojo kaltės įrodymas, nors pasak prof. L. Labanausko, įvykus nelaimei, pacientams svarbiausia yra išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nelaimė atsitiko. Taip mano du trečdaliai apklaustųjų ir vos 13 proc. jų įrodinėtų medikų kaltę teismuose. Dėl to 50 proc. apklaustųjų norėtų sistemos, kad, prireikus, būtų kreipiamasi į specialų pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo fondą, kuriame dirbantys ekspertai operatyviai nustatytų žalos dydį, o žala būtų kompensuota neįrodinėjant gydytojo kaltės. Taip mano net 67 proc. vadovo pareigas užimančių ir 55 proc. savarankiškai dirbančių apklaustų verslininkų.

Be to, 51 proc. respondentų netiki ir mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemos saugumu. Net 66 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos medicinoje yra bandoma nuslėpti klaidas, tarp taip manančių – du trečdaliai apklausoje dalyvavusių aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. „Gavę kompensacijas, pacientai labiau tikėtų teisingumu savo valstybėje ir jaustų didesnį pasitenkinimą sveikatos sistema“, – teigia L. Labanauskas. Taip pat, operatyvus žalos pripažinimas skatintų pasitikėjimą sistema – ieškinio nagrinėjimas neužtruktų 3 mėn., o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) nebūtų iššvaistoma daug lėšų „gynybinei medicinai“. Anot LGS vadovo, tokiu būdu žalos nagrinėjimo procesas būtų nemokamas, todėl pinigai atitektų ne samdomiems advokatams, o tiems, kam jų labiausiai reikia – patyrusiems žalą pacientams.

79 proc. apklaustųjų siūlytų, kad specialus pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo fondas turėtų būti visiškai nepriklausoma institucija, vienodai atstovaujanti tiek pacientams, tiek medikams.

„GfK CR Baltic“ 2011 m. lapkritį internetu atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1714 Lietuvos gyventojų.