Nors šiemet dėl ekonomikos nuosmukio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kaip ir kai kurioms kitoms reikmėms, numatyta mažiau lėšų (133,3 mln. litų) nei pernai (150,9 mln. litų), vis dėlto pacientai dėl to nenukentės.

Mat šiemet Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kasmet centralizuotai perkanti šalies reikmėms kai kuriuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones, dalį jų įsigijo gerokai mažesnėmis kainomis nei anksčiau. Paprastai tariant, tai reiškia, kad šiais metais daugiau pacientų, kuriems būtini tokie vaistai, bus jais gydomi.

To pavyko pasiekti ir derantis su gamintojais, ir kitomis priemonėmis. Pažymėtina, kad į centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą įrašomi itin brangūs, pagal griežtas indikacijas vartojami vaistiniai preparatai bei medicinos pagalbos priemonės, kurių daugelis pacientų patys nepajėgtų įpirkti.

Valstybinės ligonių kasos centralizuotai nupirktus vaistus ir priemones ligoninių ar dienos stacionarų vaistinės gauna tiesiogiai iš tiekėjo ir juos nemokamai išduoda pacientams.

Vienas iš tokių centralizuotai perkamų – vaistas „Temozolamidum“ glialiniams smegenų navikams gydyti. Šiemet rinkoje atsiradus trims naujiems generiniams šio medikamento analogams jo kaina krito daugiau nei penkis kartus. Kol šis vaistas buvo patentinis ir jo analogų rinkoje nebuvo, gydymo kurso šiuo vaistu kaina siekė apie 55 tūkst. litų, o dabar ji sudaro apie 9,5 tūkst. litų. Tad 2010-aisiais vaistiniu preparatu „Temozolamidum“ VLK aprūpins visus Lietuvos pacientus, kuriems jo reikia.

Taip pat sumažėjo šiemet perkamų brangių antivirusinių vaistų ŽIV infekcijai gydyti kainos. Štai vaistinis preparatas „Combivir N60“, palyginti su praėjusiais metais, atpigo 16,4 proc. iki – 1068,7 lito), vaistinis preparatas „Stocrin N30“ atpigo 9,4 proc. iki 182,5 lito, vaistas „Trizivir N60“ – 11 proc. iki 1708,2 lito. Kitų vaistų ŽIV infekcijai gydyti kainos sumažėjo daugiau kaip 7–9 proc., minėtų vaistų poreikis taip pat visiškai patenkinamas.

Žinotina, kad vaistai priskiriami centralizuotai perkamiems pagal tam tikrus kriterijus: gydymo kurso brangumą, metinių kompensavimo išlaidų dydį, vaisto skyrimo indikacijų aiškumą ir kitus.

Gydytojas, įtaręs ligą, kuri gydoma centralizuotai perkamais vaistais, siunčia tokį pacientą konsultuotis pas atitinkamos srities specialistą, kuris turi teisę skirti šių vaistų. Kai kuriuos centralizuotai perkamus vaistus pagal griežtas indikacijas pirmą kartą skiria specialistų konsiliumas.