Europos Komisijai vykdant transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) peržiūrą, Lietuva siekia į šį tinklą papildomai įtraukti daugiau tarptautiniam susisiekimui svarbių transporto jungčių – šalies kelių ir geležinkelių ruožus, kuriamus viešuosius logistikos centrus, Kauno vidaus vandenų uostą.

Lietuvos siūlymus dėl TEN-T plėtros Briuselyje vykusiame Europos Komisijos ir Lietuvos atstovų dvišaliame posėdyje pristatė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Į bendrąjį TEN-T tinklą siekiama papildomai įtraukti šešis Lietuvos teritorijoje esančius kelius ar jų ruožus: kelią Vilnius–Utena su numatomu pietiniu Utenos aplinkkeliu, kelią Vilnius–Alytus–Kalvarija su numatomais Alytaus ir Simno aplinkkeliais, kelius Klaipėda–Palanga–Liepoja ir Vilnius–Druskininkai–Baltarusijos siena bei planuojamus Kauno pietinį ir Vilniaus vakarinį aplinkkelius.

Geležinkelių transporto srityje į TEN-T siūloma įtraukti penkis papildomus geležinkelių ruožus: Vilnius–Turmantas–Latvijos siena, Vilnius–Stasylos–Baltarusijos siena, Palemonas–Kauno oro uostas, Klaipėda–Pagėgiai ir Kaunas–Marijampolė–Lenkijos siena. Pastarąjį ruožą, kuriame šiuo metu vyksta projekto „Rail Baltica“ darbai, siūloma žymėti ne kaip planuojamą, o jau esamą TEN-T jungtį.

Kiti siūlomi TEN-T infrastruktūros objektai – tai kuriami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių viešieji logistikos centrai bei Kauno vidaus vandenų uostas prie Nemuno.

Minėtų Lietuvos infrastruktūros objektų įtraukimas į bendrą Europos transporto tinklą padėtų užtikrinti jų tarptautinę svarbą bei galėtų tapti pagrindu siekiant ES paramos jiems įgyvendinti ar modernizuoti.

Europos Komisija, planuodama naująjį TEN-T tinklą, taip pat svarsto ir jo išorinės kaimynystės politiką, kad ES fizinės sienos kuo mažiau ribotų žmonių ir prekių judėjimą. Lietuva siekia, kad rytinės ES kaimynės – Baltarusija, Ukraina ir Rusija – jau dabar būtų įtrauktos į TEN-T gaires kaip sudėtinė bendros Europos transporto tinklo dalis, o jų transporto tinklai būtų atvaizduoti atitinkamuose žemėlapiuose. Kuriant platesnį Europos transporto tinklą, Lietuva siūlo panaudoti naujai sukurtą instrumentą – Šiaurės matmens transporto ir logistikos partnerystę.

Teikdama savo pasiūlymus, Lietuva taip pat pabrėžia Rytų–Vakarų transporto jungčių svarbą ir siekia, kad jos atsispindėtų naujojo TEN-T tinklo planuose.

Savivaldybių keliams gerinti paskirstyta dar beveik 38,5 mln. litų

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta beveik 38,5 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Tikslinis finansavimas skiriamas 49 projektams – valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams bei gatvėms rekonstruoti.

Šios lėšos padės sparčiau tiesti ar rekonstruoti gatves, taip pat tvarkyti vietinės reikšmės kelius, jungiančius gyvenamąsias vietoves su krašto ir rajoniniais keliais.

Dalis lėšų numatoma šalies kurortinėms vietovėms. Druskininkų savivaldybei teks daugiau kaip 1,7 mln. litų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Palangos savivaldybei iš viso skiriama beveik 2 mln. litų, Birštono savivaldybei – 295 tūkst. litų, Neringos savivaldybei – beveik 772 tūkst. litų. Atliekami darbai užtikrins patogesnį atvykimą turistams ir poilsiautojams, pagerins eismo sąlygas vietos gyventojams ir svečiams.

Kitose Lietuvos savivaldybėse didžiausias dėmesys skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, kurie jungiasi su krašto ir rajoniniais keliais, leidžia patogiau pasiekti svarbiausias šalies magistrales. Pavyzdžiui, sostinės savivaldybei skiriama 8 mln. litų Gariūnų tiltui ir Gariūnų gatvei rekonstruoti. Dar 7 mln. litų skiriama rekonstruoti Žirnių gatvei, kuri jungiasi su Vilniaus pietiniu aplinkkeliu ir yra svarbi kaip Europos tarptautinio tinklo kelių tęsinys.

Kauno miesto savivaldybei paskirta 5 mln. litų. Iš jų 2 mln. litų teks Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje susisiekimo infrastruktūrai bei 3 mln. litų – Taikos, Jurbarko ir Veiverių gatvėms remontuoti.

Tarp kitų šalies savivaldybių šiemet daugiausia lėšų tenka Trakų rajonui – 3,78 mln. litų. Šios lėšos bus panaudotos Rūdiškių miesto Trakų gatvei, sutampančiai su krašto keliu Trakai–Rūdiškės–Alytus, rekonstruoti, taip pat Trakų, Aukštadvario ir Lentvario seniūnijų vietinės reikšmės keliams taisyti bei rekonstruoti.

Ministro įsakymu paskirstytos lėšos papildys jau anksčiau šiais metais savivaldybėms paskirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Įskaitant ir rezervines šios programos lėšas, iš viso šiemet savivaldybes pasieks daugiau kaip 240 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – apie 34 mln. litų daugiau nei pernai.