Prasidėjusi vasara teikia ne tik įvairiapusius malonumus atostogaujantiems, bet ir ne itin palankius orus darbui. Taip pat kaip ir kiekvienais metais, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą. Darbdavys, atlikdamas Darbo kodekse nurodytą pareigą saugiai organizuoti ir vykdyti darbą, privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai ir šiuo atveju taip pat atsižvelgti į nors laikiną, tačiau gresiantį sveikatai, o gal ir gyvybei pavojų.

Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis (pvz., šiltnamyje, atliekant lauko darbus ir t.t.).

Ypatingą dėmesį reikia skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, gerai praleisti prakaitą, galva reikėtų pridengti natūralaus pluošto apdangalu, o akis būtinai apsaugoti akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės ir net karštymečiu – be šalmų. Rekomenduotina, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis karštuoju metų laiku – nuo 11 iki 17 val.

Perteklinei šilumai darbo vietose pašalinti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas, taip pat naudojamos patalpose įrengtos vėdinimo sistemos. Darbuotojams turi būti numatytos poilsio pertraukos poilsio kambariuose, kur oro temperatūra yra kiek žemesnė nei darbo vietose.

Atkreiptinas dėmesys, kad dirbant karštyje rekomenduojama darbuotojams suteikti specialias pertraukas. Jų laiką bei dažnumą darbdavys turėtų nustatyti atsižvelgdamas į darbo sąlygas, darbuotojų sveikatos būklę bei kitus rizikos veiksnius. Darbo vietose taip pat reikia atsižvelgti ir į organizmo poreikį karštą vasaros dieną gauti daugiau skysčių. Karštymečiu būtina dėmesingiau pasirūpinti vaikų ir paauglių darbo organizavimu bei sąlygomis.