Nors kultūra ir ja grindžiamas kūrybiškumas yra pagrindinė šios nepaprastai aktualios konferencijos tema, tačiau kalbant apie kultūros ir kūrybiškumo reikšmę šalies pažangai labai norisi išvengti kultūros supriešinimo su kitomis svarbiomis Lietuvos visuomenės gyvenimo sferomis. Kiekviena proga siekiame pabrėžti, jog kultūra nėra izoliuota sritis.

Pačia plačiausia prasme kultūra supa mus visur visą gyvenimą ir kartu yra mūsų giliausia savastis, kurią praradęs joks žmogus nebegali jaustis laimingas. Kita vertus, kultūra yra neatsiejama nuo labai konkrečių jos raiškos formų, jos gyvybei palaikyti reikalingų sąlygų, išteklių, konkrečių pastangų, laiko ir dėmesio. Kultūra ir požiūris į ją yra patikimas visuomenės brandos rodiklis. O jeigu brandos, tai taip pat ir sąmoningumo, jos narių galimybės bendrauti tarpusavyje, pasitikėti vieni kitais bei būti atvirais kitoms kultūroms.

Brandus ES institucijų požiūris į kultūrą

Šį brandesnį požiūrį į kultūrą įžvelgiu pastarųjų metų Europos Sąjungos politikoje. Nors, kaip visi gerai žinome, siekiant išsaugoti unikalią Europos kultūrų įvairovę, ES kultūros politika palikta nacionalinių vyriausybių kompetencijai, tačiau jau keletą metų pastebimas daug atidesnis ES institucijų žvilgsnis į kultūros sektorių.

2007 metais EUROSTAT’o pirmą kartą atlikta išsami ES šalių kultūros statistikos rodiklių analizė pateikė Europos šalių kultūrų tapatybes bei skirtingas kultūros politikas atspindinčius duomenis. Lietuvos padėtis šalių kontekste yra verta atskiro aptarimo, trumpai reziumuojant, galima pasakyti, kad ji liudija kol kas neišnaudotas Lietuvos kultūros galimybes. Lietuvoje – aukšta kultūros sektoriaus dirbančiųjų kvalifikacija, internetas dažniausiai naudojamas kultūros reikmėms ir pan. Europos statistika taip pat parodė akivaizdžias mūsų rūpinimosi nacionaline kultūra spragas – pavyzdžiui, bibliotekų aprūpinimas nauja literatūra ženkliai atsilieka ne tik nuo išsivysčiusių ES šalių, bet taip pat ir nuo mūsų kaimynų estų. Kultūros ir humanitarinių mokslų studentų skaičiumi Lietuva taip pat perpus atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą ir pastangas užtikrinti Lietuvos kultūros gyvybingumą bei konkurencingumą globalėjančiame pasaulyje, šios tendencijos verčia susirūpinti.

Kitas itin svarbus ES institucijų judesys kultūros link – tai 2006 m. Europos Komisijos užsakymu kompanijos KEA atliktas tyrimas „Kultūros ekonomika Europoje“ bei tos pačios kompanijos 2009 m. atliktas tyrimas „Kultūros įtaka kūrybiškumui“. Šie tyrimai apibendrino kultūros ir ja grindžiamo kūrybiškumo vaidmenį ES ūkio ir socialinės sferos raidai, parodė, jog kultūros ekonomikos sektorius generuoja apie 2,6 proc. Europos BVP, ir kad jame dirba apie 5,8 mln. žmonių. Tyrimai taip suteikė ir naują bendrą metodinį atskaitos tašką atskirų šalių individualioms iniciatyvoms įsivertinti kultūros ir su ja tiesiogiai susijusios ekonomikos vaidmenį ūkio plėtrai. Tyrimai parodė, kad kultūra ir ja grįstas kūrybiškumas yra vienas iš svarbiausių Europos konkurencingumo pasaulyje šaltinių.

Siekiant numatyti rekomenduojamas priemones Kultūrinių ir kūrybinių industrijų skatinimui šalių narių bei ES lygiais, iki šių metų vidurio Briuselyje dirbo atviro koordinavimo principu sudaryta ekspertų darbo grupė, kurios parengtus pasiūlymus papildė šiais metais ir pačios Europos Komisijos parengta žalioji knyga „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais jau ne tik Europos Komisijos Švietimo ir Kultūros direktoratas rūpinasi kultūros ekonomika. Europos Komisijos Įmonių ir pramonės direktoratas taip pat aktyviai įsitraukė į diskusijas dėl galimybių panaudoti kultūrinių ir kūrybinių industrijų potencialą ir iniciavo ne vieną šios srities ekspertų susitikimą.

Būtina pabrėžti, jog ES institucijų dėmesys kultūrai ir kultūra grindžiamam kūrybingumui nėra paremti vien abstrakčiais statistiniais duomenimis ar intuityvia naujų augimo išteklių paieška. Neseniai parengta Europos Sąjungos raidos strategija iki 2020 metų bei jos pagrindinės įgyvendinimo iniciatyvos (flagship initiatives) yra neatsiejamos nuo kultūros ir ja grindžiamo kūrybiškumo potencialo.

Žiniomis pagrįsta inovatyvi ekonomika

Europos strategijos prioritetas „Žiniomis ir inovacijomis grindžiamos ekonomikos plėtra“ yra tiesiogiai susijęs su kultūrinių ir kūrybinių industrijų, ypač joms priklausančio smulkaus ir vidutinio verslo, teikiamomis galimybėmis. Įdomi aplinkybė, jog ne viena šalis, tarp jų ir tokia Europos ekonomikos gigantė kaip Vokietija, yra pastebėjusi, jog ypač skaudžiai į pasaulio ekonomikos krizę sureagavęs kūrybinis sektorius iš tiesų greičiausiai atsigavo ir prisitaikė prie naujų ekonomikos sąlygų. Tą patvirtina tai pat ir Lietuvos statistika: Vilniuje, kuriame naujausiais duomenimis koncentruojasi apie 60 proc. šalies kultūrinių ir kūrybinių industrijų, ypač sunkiais ūkiui 2009 metais kūrybinės ekonomikos sektorius toliau augo, nors ir ne taip sparčiai, kaip prieš krizę.

Kaip rodo ir Europos Sąjungos ir nacionalinių ekspertų išvados, inovacijos, lankstumas, naujų netradicinių verslo modelių taikymas, išradingas informacinių technologijų panaudojimas kuriant naujas paslaugas bei naujas rinkodaros strategijas yra pagrindiniai kūrybinio verslo atstovų privalumai siekiant sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Dėl šių priežasčių visas kūrybinis sektorius tiesiogiai patenka į ES strategijos įgyvendinimo iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ (Innovation Union) akiratį. Akivaizdu, jog atsisakius kalbėti apie kultūrines, socialines, netechnologines inovacijas, „Inovacijų Sąjunga“ prarastų vieną iš jos išskirtinių privalumų pasauliniame kontekste. Tikiuosi, prie šios nepaprastai svarbios temos bus ne kartą sugrįžta ir šios konferencijos metu ir artėjančiais 2011 metais Lietuvoje viešinčio inovacijų festivalio INNOEXPO renginiuose, kuriuos koordinuoja ką tik pradėjusi dirbti Lietuvos inovacijų centro suburta įvairių institucijų ir socialinių partnerių atstovus jungianti komisija.

Unikalus konkurencingas turinys

Inovacijos ir kūrybinės ekonomikos lankstumas yra ne vienintelis kūrybinio sektoriaus privalumas katalizuojant kūrybiškumą visoje ekonomikoje. Būtina labai aiškiai pabrėžti, jog būtent kultūra sukuria naują ir unikalų turinį, kurį saugoja autorių ir gretutinės teisės. Turinio, t.y. idėjų, sąvokų, prasmių, mitų ir pasakojimų unikalumas, jų įvairovė ir vertybinis aktualumas Europos gyventojams sukuria ypač didelę pridėtinę vertę kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriaus veiklos rezultatams. Šios vertės dažnai neatspindi statistikos lentelės, tačiau ji yra naujosios strategijos siekiamos žiniomis grindžiamos Europos Sąjungos pažangos pamatas.

Juk akivaizdu, kad jeigu siekiame pažangos ir kokybiškai naujo ekonomikos bei socialinės integracijos etapo, viso labo tik techninių galimybių nepakanka. Daug svarbiau yra tai, kokiu turiniu mes šią informacinę infrastruktūrą užpildysime ir kaip ją naudosime kūrybai. Neatsitiktinai viena iš Europos Sąjungos strategijos įgyvendinimo iniciatyvų yra skirta Europos skaitmeninei darbotvarkei. Tokios iniciatyvos kaip „Europeana“, apimančios ir Lietuvos pastangas skaitmeninti ir padaryti viešai prieinamą mūsų paveldo ir šiuolaikinės mūsų kultūros turinį, yra vienas iš Europos konkurencingumo garantų. Visi žinome, kad Europa yra pasaulio turizmo epicentras. Milžiniška jos kultūros trauka dar labiau sustiprėja šiuolaikines informacines technologijas panaudojant kultūros turinio sklaidai. Manau, kad nereikia įrodymų, norint pabrėžti, jog globalioje skaitmeninėje erdvėje lietuvių kalbos ir kultūros konkurencingumas ir komunikabilumas yra viena iš svarbiausių sąlygų vystant ir panaudojant mūsų pačių šalies kūrybinį potencialą.

Efektyvi socialinė sanglauda

Trečias aspektas, kuriuo kultūra prisideda prie ES strategijos ir jos įgyvendinimo iniciatyvų yra kultūros bei viso kūrybinio sektoriaus įtaka socialinei sanglaudai. Kultūra ir ja grindžiamas kūrybingumas yra tiesiogiai susijęs su kūrybingos ir pilietinės visuomenės raidai palankios aplinkos kūrimu. Kultūros prieinamumas ir visuomenės dalyvavimas kultūroje kuria naujus prasmingus socialinius ryšius, stiprina socialinį kapitalą bei atvirumą tarpkultūriniam bendravimui. Šiais metais atlikta bendra trijų Baltijos valstybių kūrybinių industrijų apžvalga „Kūrybinės industrijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ išryškino socialinę dimensiją, kaip vieną iš Lietuvos kūrybinio sektoriaus specifinių bruožų. Tai rodo, kad socialinė plotmė vystant kultūrines ir kūrybines industrijas Lietuvoje išlieka viena iš potencialiausių.

Kultūra ir Lietuvos pažangos strategija 2030

Kaip matėme, Europos Sąjungos dėmesys ir brėžiami strateginiai prioritetai yra palankūs kultūrai, ja grindžiamo kūrybingumo, kultūrinių ir kūrybinių industrijų vystymui. Neatsitiktinai šiuo ypač sudėtingu ir atsakingu laikotarpiu Lietuva taip pat ėmėsi kurti ilgalaikę pažangos strategiją Lietuva 2030. Šiuo metu svarstomame rengiamame Strategijos projekte taip pat matome bandymus pripažinti kūrybingumo vertę siekiant šalies pažangos, visuomenės narių pilietinės atsakomybės už savo, savo vaikų ir visos šalies gyvenimą artimiausiais dešimtmečiais. Strateginiai Lietuvos prioritetai yra labai svarbi šios konferencijos tema. Noriu palinkėti, kad šis forumas padėtų išryškinti kultūros, ja grindžiamo kūrybingumo ir viso kūrybinio sektoriaus potencialą siekiant Lietuvos pažangos ir sėkmės. Ir ne tik tai. Manau, kad būtų iš viso neprasminga kalbėti apie šalies ir visuomenės pažangą ir sėkmę, jeigu prarasime savo kultūrinę sąvastį. Ekonominės ir socialinės sąlygos yra nepaprastai svarbios, tačiau vargu ar kas nors stipriau sieja žmones su jų gimtine negu jų kultūrinės šaknys. Turime pabrėžti, kad net pačios išradingiausios rinkodaros priemonės neįkvėps žmonių prisiimti atsakomybės už šalies ateitį. Tai gali padaryti tik jų kultūrinis tapatumas.

Visa tai labai aiškiai suvokė mūsų kaimynai. Ir prieš penkerius metus parengta Estijos ilgalaikė raidos strategija „Tvari Estija 21“ (iki 2030 m.) ir ką tik Latvijos pasitvirtinta tvarios plėtros strategija iki 2030 metų įvardija šių valstybių unikalaus kultūrinio tapatumo išsaugojimą ir konkurencingumą vienu iš svarbiausių ilgalaikių strateginių tikslų, kuriems pajungti ir ekonominiai ir socialiniai tikslai. Skaitant šiuos dokumentus ir galvojant apie Lietuvos situaciją neapleidžia įspūdis, kad nors lygiai kaip ir mūsų kaimynės Lietuva yra akivaizdžiai per maža, kad išvengtų lietuvybės niveliacijos pavojaus, tačiau kažkodėl ji tuo pat metu tarsi jaučiasi per didelė, kad šį pavojų adekvačiai suvoktų. Tokia pusiau sąmoninga pozicija yra gana pavojinga. Todėl reikia labai atsakingai galvoti ne tik apie kultūros teikiamas perspektyvas šalies ekonominei bei socialinei pažangai, bet ir apie būtinybę užtikrinti mūsų kultūrinės savasties gyvybingumą. Labai tikiuosi, kad ši konferencija ir jos metu vyksiančios diskusijos pateiks pakankamai svarbių argumentų, sakančių, kad kultūrą būtina įtraukti į rengiamos Lietuvos pažangos strategijos 2030 ir pažangos programos, pagal kurią bus įsisavinamos naujojo programavimo laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšos, prioritetų sąrašus. Nors ne visiems argumentams galime pasitelkti statistiką, tačiau kai kuriuos argumentus pamėginsiu pagrįsti.

Nuo 2003 metais ekonomistės dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktos Lietuvos kūrybinių ekonominių veiklų apžvalgos iki 2008 metais parengtos Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtros galimybių studijos kūrybinės ekonomikos mastai išaugo daugiau negu du kartus. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų dalis šalies BVP nuo 3,3 proc. 2001 metais išaugo iki 5,2 proc. 2006 metais. Pagal Statistikos departamento duomenis, šiame sektoriuje 2007 metais veikė 6149 įmonės, kuriose dirbo 61297 darbuotojai. Tai sudarė 8 % visų Lietuvoje veikusių įmonių, bei jose dirbo 4 % visų Lietuvos dirbančiųjų. Kūrybinių industrijų sektoriuje įmonių augimas 2006–2007 metais siekė 8 %, o 2,8 % augo darbuotojų skaičius. Tai rodo, kad sektorius užima svarbų vaidmenį Lietuvos ūkyje. Pasak šiais metais gautų duomenų, vien Vilniuje kūrybiniame sektoriuje 2009 metais veikė 3127 kūrybinio sektoriaus įmonės. Vien Vilniuje dirbančios kūrybinių industrijų įmonės, neskaičiuojant kultūros sektoriaus siaurąja prasme, 2009 m. gavo 3,797 mlrd. litų pajamų, jose dirbo virš 28 tūkstančių darbuotojų. Šie duomenys, kuriuos konferencijoje smulkiau komentuos šiemet pirmą kartą parengto Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapio rengėjai yra iš ties iškalbingi. Jie rodo, kad Lietuvos kultūros ekonomika yra perspektyvi sritis investicijoms.

Lietuvos kultūros politikos kaita ir jos artimiausi prioritetai

Grįžtant prie nacionalinio konteksto ir kultūros, be jokios abejonės, nepakanka vien konstatuoti kultūros ir kūrybinių industrijų reikšmingumą ir juos paminėti strateginiuose dokumentuose. Taip pat ir kultūros politika turi tinkamai reaguoti į minėtose strategijose konstatuojamus šalies gyvybingumui ir pažangai keliamus iššūkius. Šiais metais pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją Lietuvos Seimas savo nutarimu patvirtino dokumentą, nubrėžiantį Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires. Gaires sudaro kaitos trajektorijas nubrėžiantys tikslai iš kurių du jau paminėjau – tai siekis pripažinti kultūrą strateginiu valstybės raidos prioritetu bei skirti jai deramą dėmesį įsisavinant ES struktūrinių fondų lėšas naujoje ES finansavimo perspektyvoje 2014-2020 metais. Baigdamas savo pranešimą iš visų kitų Gairių keliamų tikslų norėčiau šios konferencijos proga akcentuoti dar du, nuo kurių prioritetinio įgyvendinimo sėkmės tiesiogiai priklausys, ar kultūra įstengs atskleisti ir panaudoti savo potencialą siekiant šalies pažangos.

Įgyvendinant Gaires numatome jau kitais metais iš esmės modernizuoti kultūros srities valdymą ir finansavimą. Nuo 2012 metų Lietuvoje pradės dirbti Kultūros taryba - europinio pavyzdžio demokratiškas ir depolitizuotas kultūros rėmimo mechanizmas, veikiantis rankos atstumo principu.

Gairės pabrėžia būtinybę užtikrinti kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje – norint, kad Lietuvoje gyventų „trys milijonai kūrėjų“, teks labai pasistengti, kad kultūra nebūtų koncentruojama vien tik didžiuosiuose šalies miestuose. Taip pat labai svarbu išplėsti pačią regionų kultūros sampratą ir aiškiai pasakyti, kad regionuose gyvenantys žmonės turi turėti galimybes ne vien tik puoselėti savo kultūros tradicijas, bet taip pat ir kurti naujas gyvybingas ir prasmingas socialinio ir kultūrinio bendrumo formas.

Linkiu visiems mums energijos ir įkvėpimo. Lietuva iš tikrųjų yra pernelyg maža, kad galėtume leisti sau prabangą neišnaudoti to, ką turime. Ji taip pat yra pernelyg įvairi ir turtinga, kad patys savo ateities gyvenimo perspektyvas susiaurintume pasirinkdami tik siaurai ir senoviškai suprantamus industrijų, darbo jėgos ir socialinės rūpybos prioritetus. Noriu dar kartą pasveikinti visus konferencijos dalyvius ir palinkėti visiems darbingos nuotaikos ir vaisingų diskusijų.