Šiandien bendrovė „Lietuvos paštas“ į apyvartą išleidžia dailininko R. Jucaičio sukurtą pašto ženklą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai paminėti.

Kartu su pašto ženklu „Žalgirio mūšiui – 600“ išleidžiami ir pirmos dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Vilniaus centriniame pašte proginiu pirmosios dienos datos spaudu bus antspauduojama pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu.

Pašto ženkle  „Žalgirio mūšiui – 600“ pavaizduota karūna ir skydas su kardais M. Bielskio graviūros „Žalgirio mūšis“ fone. Pašto ženklo nominalinė vertė – 2,45 lito, tiražas – 300 tūkstančių. Ženklai spausdinami Austrijos spaustuvėje „Österreichische Staatsdruckerei“.

Žalgirio mūšis – vienas svarbiausių Lietuvai istorinių mūšių, vykęs 1410 m. liepos 15 d. tarp jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų bei Kryžiuočių ordino. Šiais metais minint Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų Lietuvoje ir Lenkijoje numatomi įvairūs renginiai, skatinantys prisiminti didingą abiejų tautų istoriją.

Priminsime, jog šios savaitės pradžioje Lietuvos bankas į apyvartą išleido tris kolekcines, progines monetas, skirtas Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai: tai penkių šimtų litų auksinė ir penkiasdešimties litų sidabrinė kolekcinės monetos, tai pat vieno lito vario ir nikelio lydinio kolekcinė apyvartinė moneta. Jos visuomenei buvo pristatytos Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje.

„Nuo mokyklos kiekvienas Lietuvoje žinome, jog 1410 metų liepos 15 dieną įvykęs Žalgirio mūšis, kai tuometinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė nugalėjo Ordino pajėgas, - ypatingas mūsų istorijos momentas, lėmęs ne tik Lietuvos didžiosios kunigaikštytės ir apskritai Lietuvos valstybingumo raidą, bet ir kaimyninių kraštų, visos Rytų Europos likimą XV amžiuje ir vėliau. Įvertindamas šio įvykio svarbą, Lietuvos bankas reagavo kūrybiškai - pirmą kartą iš karto išleidome trijų skirtingų metalų ir skirtingų nominalų monetas“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

„Auksinės ir sidabrinės monetų reverse raiteliai ir pėstininkai pavaizduoti remiantis viduramžių knygų piešiniais. Kova vaizduojama šiek tiek teatrališkai, figūrų dydis skirstomas pagal svarbą kompozicijoje ir to laikmečio hierarchiją. Kiek įmanoma tiksliau, perteiktos laikmečiui būdingos aprangos, šarvų, ginkluotės detalės. Vieno lito monetos reverse dekoratyvus iečių išdėstymas šiek tiek primena paties mūšio eigą“, - pasakojo dailininkas Rytas Jonas Belevičius.

Kitose monetų pusėse - stilizuotas Vytis arba to laikotarpio valstybės valdovo antspaudai. Lietuvos banko išleistame lankstinuke, kuris palydi naujas monetas, turiningoje istorinėje apžvalgoje dr. Rimvydas Petrauskas pažymėjo: „Pagaliau Žalgirio mūšis - tai istoriškai susiklostęs Lietuvos politinio suverenumo simbolis, jį atspindi kolekcinėje monetoje vaizduojamas didžiojo kunigaikščio Vytauto majestotinis antspaudas, sukurtas vos keleri metai prieš mūšį“.

Monetas nukaldino bendrovė „Lietuvos monetų kalykla“. Penkių šimtų litų auksinės monetos tiražas - 5 tūkst. vienetų, penkiasdešimties litų sidabrinės monetos tiražas - 10 tūkst. vienetų, vieno lito vario ir nikelio lydinio monetos tiražas - vienas mln. vienetų.

Žalgirio mūšio 600-mečio proga kolekcines, progines monetas šiemet išleidžia dar trijų valstybių centriniai bankai – Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos. Jų vaizdai parodyti renginio Vilniuje metu.