B. Lubio vadovaujama pramonininkų konfederacija viešais pareiškimais spaudžia Vyriausybę atkurti nuo šių metų pradžios panaikintą išimtį, kuri leido nemokėti VIAP (visuomenės interesus atitinkančių paslaugų) tarifo elektros energijai dedamosios toks įmonėms, kurios gamina elektros energiją savo reikmėms.

Ministras Pirmininkas A. Kubilius teigia, kad tokie pramonininkų siekiai sugrąžinti 2007 m. G.Kirkilo Vyriausybės įvestą išimtį neatitinka visuomenės interesų.

„Iki šiol už šią daliai gamintojų suteiktą lengvatą mokėjo visi kiti vartotojai. Jei būtų pasiduota pramonininkų spaudimui, elektros energija kitiems vartotojams brangtų apie 1 centą už kilovatvalandę. Vargu ar priimtina, kai B.Lubys naudojasi iš VIAP lėšų teikiamomis valstybės subsidijomis, kurias gauna jo jėgainės, gaminančios elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir tuo pat metu nenori prisidėti prie VIAP lėšų kaupimo kaip ir visi kiti Lietuvos vartotojai“, - sakė Ministras Pirmininkas.

Pažymėtina, kad VIAP tarifo dedamąją moka vartotojai, kurie yra prisijungę prie elektros perdavimo ar skirstymo tinklų. Jei pramoninkai nenori mokėti VIAP-o už jų suvartojamą elektros energiją, pagamintą jų pačių jėgainėse, jie gali tai padaryti atsijungdami savo elektrines nuo bendrų elektros tinklų, nes dalis VIAP-o skiriama būtent sistemos stabilumui, tiekimo patikimumui ir saugumui bei rezervavimui užtikrinti.

Didžiausią įtaką VIAP dydžiui šiuo metu lemia Lietuvos elektrinės bei kogeneracijos principu veikiančių termofikacinių jėgainių, kurios gamina ir šilumą, ir elektrą, subsidijavimas. Pavyzdžiui, 2009 metais VIAP buvo 6,39 ct/kWh, pernai – 4,73 ct/kWh, šiemet 6,01 ct/kWh . Jei šiandien būtų atsisakyta remti termofikacines miestų jėgaines, šiluma miestiečiams būtų dar brangesnė, tad Premjeras abejoja, ar patys pramonininkai to norėtų.

Ministras Pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė laikosi principinės nuostatos, jog Lietuvoje turėtų būti pereinama prie šilumos gamybos žymiai pigesnio biokuro pagrindu. Todėl palaipsniui bus mažinama bet kokia parama dujomis kūrenamoms šiluminėms jėgainėms. Vyriausybė lygiai taip pat nenumato kaip nors remti naujų dujinių elektrinių, išskyrus elektros sistemos patikimumui reikalingo bloko statybą Elektrėnuose.

Pramonininkų konfederacija klaidina dėl Premjero dalyvavimo konferencijoje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos platinamame kvietime klaidingai tvirtinama, esą Premjeras Andrius Kubilius dalyvaus konferencijoje Druskininkuose.

Konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio pasirašytame kvietime, kuris buvo siunčiamas į tarptautines energetikos organizacijas, tarp jų į Tarptautinę atominės energetikos agentūrą (TATENA), klaidingai tvirtinama, esą Premjeras, energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir kiti Vyriausybės atstovai dalyvaus LPK organizuojamoje konferencijoje „Mažosios branduolinės jėgainės ir Baltijos valstybių elektros poreikiai po 2020 metų“, kuri vyks Druskininkuose kovo 3 d.

Premjeras, energetikos ministras ir kiti Vyriausybės atstovai negavo kvietimų vykti į šią konferenciją ir nedavė sutikimo joje dalyvauti. Bet kuriuo atveju nei Premjeras, nei energetikos ministras nesutiktų dalyvauti konferencijoje, kuri svarsto visiškai neperspektyvią Lietuvos energetikai temą. Mažųjų branduolinių jėgainių komercinė eksploatacija bus įmanoma nebent tolimoje ateityje ir net tada jų naudojimą ribos branduolinio neplatinimo reikalavimai. Vyriausybės požiūriu šios alternatyvos svarstymas veda diskusiją tolyn nuo Lietuvai strategiškai svarbiausios krypties – naujos Ignalinos branduolinės jėgainės statybos, kurią Europos Komisija skelbia svarbiausiu regioniniu energetikos projektu.