Internetinėje erdvėje pasirodė filmukas pavadinimu „Lietuvos energetinė (ne)priklausomybė – kitas požiūris į esamą padėtį, grėsmes ir galimus įvykių raidos scenarijus“ („Electrica vulgaris“), kuriame nagrinėjamos Lietuvos energetinė nepriklausomybės problemos bei modeliuojami yra įvairius scenarijai.

Savo ruožtu, Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis pateikė nuomonę dėl pasirodžiusios informacijos. „Stebint filmuką, neapleidžia įspūdis, kad jis šiek tiek dulkėjo archyvuose, kol kažkas sugalvojo jį ištraukti į dienos šviesą. Jame keliami puikūs klausimai, kurių adresatas galėjo būti ankstesnė Vyriausybė“, - sako K. Jauniškis.

Esminiai momentai, kuriuos paminėjo Energetikos ministro patarėjas:

• Kalbama apie Nacionalinę energetikos strategiją, sąmoningai neminint kelintų metų strategija remiamasi. Naujausioje nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuojama energetinė nepriklausomybė ir atsinaujinančių energetikos išteklių dalies didinimas šalies energetikos sektoriuje,
• Bitėnų elektros skirstykla bus baigta iki šių metų pabaigos, tokiu būdu išsprendžiant filme minimo „užžiedinimo“ problemą,
• Sinchronizacija su UCTE tinklu įvyks prieš pradedant veikti naujai atominei elektrinei, tokiu būdu sukuriant prielaidas atominei elektrinei iškart pradėti veikti kaip Europos kontinentinio elektros tinkle daliai,
• Pastaruoju metu gerokai pasistūmėta tiltų į Lenkiją ir Švediją projektų įgyvendinime, užsitikrinta ES parama ir finansiniai ištekliai,
• Vykdomas didžiulis elektros sektoriaus pertvarkos projektas, kuris išgrynins veiklas, atskirs perdavimą, gamybą ir skirstymą. Esminiai pokyčiai bus baigti iki 2011 m. vidurio,
• Iki metų pabaigos bus pasirinktas strateginis investuotojas į naują atominę elektrinę (AE),
• Lietuva gavo aiškų signalą iš Europos Komisijos (EK), kad šie procesai atitinka Europos sąjungos (ES) politiką ir yra palaikomi aukščiausiu lygiu.

Filmas „Electrica vulgaris“ | 1 dalis

Filmas „Electrica vulgaris“ | 2 dalis

330/110 kV perdavimo tinklas

Vyriausybė pritarė Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijai

Permainos energetikos sektoriuje, sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė, padidėjusi priklausomybė nuo nuolat brangstančių gamtinių dujų – šie veiksniai lėmė būtinybę atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtai Nacionalinės energetikos strategijai, kuri jau vadinama Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategija. Šiuo politiniu dokumentu siekiama trijų tikslų.

• Pirmas tikslas – energetinė nepriklausomybė nuo dabar dominuojančio energijos tiekimo iš vienintelio šaltinio. Įgyvendinus šį tikslą iki 2020 m. Lietuva turės: alternatyvius apsirūpinimo energijos ištekliais būdus, pakankamus ir efektyvius energijos gamybos pajėgumus, skaidriai veikiančią rinką ir konkurencingas kainas vartotojams.
• Antras tikslas – Lietuvos konkurencingumas. 3 – 4 mlrd. litų, išleidžiami importuojamiems energijos ištekliams pirkti, liks Lietuvoje ir stiprins mūsų valstybės ekonomiką ir konkurencingumą. Investicijos energetikos sektoriuje sukurs 5 – 6 tūkst. naujų darbo vietų, skatins statybų ir paslaugų verslo plėtrą. Įgyvendinus strategijoje numatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones kasmetės namų ūkių išlaidos šildymui sumažės apie 500 litų.
• Trečias tikslas – darni plėtra. Skatindama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, Lietuva ilgainiui visiškai atsisakys iškastinio kuro, išskiriančio šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Taip pat padidins energijos vartojimo efektyvumą, kuris šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai yra 2,5 karto mažesnis nei ES šalyse.

Visų trijų Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslų paskirtis – ilgalaikis energijos vartotojų interesų užtikrinimas. Šie tikslai bus pasiekti įgyvendinus strateginius Visagino atominės elektrinės, suskystintų dujų terminalo, elektros ir dujų jungčių projektus bei perkėlus Europos Sąjungos (ES) trečiojo energetikos paketo ir kitų ES teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę.