Šiandien posėdyje Vyriausybė priėmė sprendimą statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Pagrindiniu terminalo statybos instrumentu pasirinkta valstybinė įmonė „Klaipėdos nafta“. Numatoma, kad terminalo pajėgumas bus iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus.

„Šis sprendimas yra svarbus, bet ne vienintelis, žingsnis realizuojant Vyriausybės strategiją siekti visavertės energetinės nepriklausomybės,“ – pažymėjo Premjeras Andrius Kubilius. Jis pastebi, kad terminalo statyba tiesiogiai susijusi su Europos Sąjungos energetikos direktyvos vadinamojo trečiojo paketo įgyvendinimu Lietuvoje, apie kurį Vyriausybė paskelbė gegužę.

Trečiasis paketas reikalauja atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą. Neatskyrus dujų perdavimo ir paskirstymo statyti terminalą nebūtų prasmės, nes į Klaipėdą atplukdytų dujų Lietuva negalėtų paskirstyti vartotojams, nes valstybė šiuo metu nevaldo dujų magistralinių vamzdynų.

Dabar ir dujų perdavimą, ir skirstymą valdo „Lietuvos dujos“, kurių pagrindinis akcininkas yra Rusijos monopolistas „Gazprom“. Pasak Premjero, Algirdo Brazausko Vyriausybei privatizuojant „Lietuvos dujas“ buvo padaryta didelė strateginė klaida, kai magistralinis dujų perdavimo tinklas buvo paliktas valdyti „Lietuvos dujoms“, todėl trečiojo paketo įgyvendinimas ištaisys šią klaidą. Premjeras pastebi, kad dujų ūkyje beveik dvidešimt metų nieko nedaryta, kad atsirastų alternatyvus dujų tiekimas – priešingai, faktiškai buvo saugomas „Gazpromo“ monopolis.

Kartu su terminalo statyba ir trečiojo paketo įgyvendinimu planuojami kiti žingsniai, atversiantys Lietuvos dujų rinką: dujų biržos sukūrimas ir dujotiekio Klaipėda–Jurbarkas statyba, tokiu būdu sukuriant Lietuvoje dujų perdavimo magistralinių tinklų „žiedą“.

Kol kas „Gazprom“ naudojasi monopoline padėtimi, todėl 1000 kubinių metrų dujų kaina Lietuvoje yra 100-150 JAV dolerių didesnė negu Vakarų Europoje. Dujų kainos pasaulinėse rinkose krito dėl vis platesnio vadinamųjų skalūnų dujų įsisavinimo ir atitinkamo suskystintų dujų kainų kritimo. Kol kas alternatyvaus tiekimo neturinčioje Lietuvoje „Gazprom“ laiko aukštesnes kainas. „Trečiasis paketas ir terminalas reiškia didesnę energetinę nepriklausomybę ir mažesnę dujų kainą Lietuvos žmonėms,“ – apibendrina Premjeras.

Per susitikimą kovo mėnesį Rusijos Premjerui Vladimirui Putinui A. Kubilius pasakė, kad „Gazprom“ reikia modernizuoti savo kainų politiką, antraip Lietuva bus dar geriau motyvuota ieškoti dujų tiekimo alternatyvų.

Lygia greta analizuojamos galimybės įgyvendinti Baltarusijos pageidavimą statyti suskystintų dujų terminalą Lietuvoje. Pasak Premjero, Lietuva supranta Baltarusijos siekį ieškoti alternatyvų Rusijos dujoms ir „tai tik parodo, kad energetinis saugumas yra regioninė problema“. Kartu pažymima, kad Baltarusijos poreikius aptarnaujančio terminalo projektas nagrinėjamas atskirai nuo terminalo Lietuvai statybos.

Kitas svarbus energetinės nepriklausomybės strategijos klausimas yra nepriklausomas elektros ūkis ir elektros rinkos perorientavimas nuo Rusijos į Europos Sąjungą (vėlgi ankstesnės vyriausybės beveik dvidešimt metų šioje srityje nepadarė nieko). Dabar svarbiausi Vyriausybės darbai šioje srityje yra elektros biržos sukūrimas, elektros tiltai į Švediją ir Lenkiją, branduolinės jėgainės Visagine statyba, galiausiai prisijungimas prie Europos Sąjungos elektros skirstymo sistemos.

Lygiagrečiai Vyriausybė plėtoja alternatyvios energetikos perspektyvas visų pirma siekdama strateginio tikslo ilgainiui šilumos gamybai naudoti tik vidinius atsinaujinančios energijos resursus, pirmiausia biokurą. Tai ne tik ženkliai sumažintų priklausomybę nuo importuojamų dujų, bet ir gerokai atpigintų vartotojams tiekiamą šilumą. Vyriausybė taip pat nuosekliai sieks mažinti šilumos energijos suvartojimą per viešųjų pastatų ir daugiabučių namų renovacijos programą.

„Vyriausybė tiki, kad einant tokiu keliu artimiausiu metu esame pajėgūs pasiekti esminį lūžį Lietuvoje sukuriant nepriklausomą, saugią, skaidrią ir naudingą žmonėms energetikos sistemą, integruotą su europinėmis energetikos sistemomis“, – kalbėjo Premjeras.

Priminsime, jog „Klaipėdos nafta“ per 2010 m. birželio mėnesį perpylė 668,5  tūkst. t naftos produktų arba 0,9 proc. daugiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį, o nuo metų pradžios – 4062,7 mln. tonų arba 8,5 proc. daugiau nei metais anksčiau.

„Klaipėdos naftos“ krova 2009 - 2010 metais

Per birželio mėnesį bendrovės pajamos sudarė 9,6 mln. litų arba 2,1 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, o nuo metų pradžios 63,9 mln. litų arba 0,2 proc. mažiau nei metais anksčiau.

„Klaipėdos naftos“ pajamos 2009 - 2010 metais

Bendrovė 2009 m. perpylė 7,66 mln. t naftos produktų, tai 7 proc. daugiau nei 2009 metams planuota 7,1 mln. t krova, atitinkanti metinį terminalo projektinį pajėgumą.

Bendrovė gavo 116,3 mln. litų pardavimo pajamų ir 17 proc. viršijo 2009 metams planuotą pardavimo pajamų rodiklį (99,6 mln. litų) bei uždirbo 42,6 mln. litų neaudituotą pelną prieš mokesčius.

Ekonomikos nuosmukio sąlygomis, kai pasaulinėje rinkoje sumažėjo naftos produktų paklausa, „Klaipėdos nafta“ 2009 metais, lyginant su 2008 metais, uždirbo 29 proc. didesnį neaudituotą pelną prieš mokesčius (2009 m. pelnas prieš mokesčius - 42,6 mln. litų, 2008 m. - 33,0 mln. litų).

Sėkmingą veiklą lėmė klientams taikoma lanksti krovos tarifų politika, nuolat terminalo modernizavimui skiriamos investicijos, siekiant konkurencinėje rinkoje išlikti moderniu, universaliu bei klientams patraukliu naftos terminalu.

Bendrovė viršijo paskelbtus planuotus veiklos rezultatus, kadangi 8 proc. daugiau perkrovė naftos produktų, dėl to gavo daugiau pardavimo pajamų, taip pat sistemingai taupiai naudojo energetinius resursus (dujas ir elektros energiją).

Gegužės pradžioje bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdyba patenkino generalinio direktoriaus Jurgio Aušros atsistatydinimo prašymą ir atšaukė generalinį direktorių iš užimamų pareigų nuo 2010 m. gegužės 5 dienos. Nauju „Klaipėdos nafta“ generaliniu direktoriumi išrinktas Rokas Masiulis, kuris pradės eiti generalinio direktoriaus pareigas nuo 2010 m. gegužės 6 dienos.

Pasak valdybos pirmininko Romo Švedo, Jurgio Aušros indėlis į įmonę ir jos veiklos plėtojimą yra labai reikšmingas. Buvusio „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus pastangomis baigta terminalo rekonstrukcija, po kurios terminalas pripažintas vienu iš pačių moderniausių terminalų Europoje. Be to, pažymėtina, kad įmonė dirba pelningai – 2009 metus baigė gerais finansiniais rezultatais.

Nauju generaliniu direktoriumi valdyba išrinko Roką Masiulį. Kandidato pasirinkimą lėmė patirtis ir kvalifikacija įgyta dirbant energetikos ir finansų sektoriuose: keturiolika metų įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams, o paskutinioji darbovietė – likviduojamos bendrovės „Leo LT“ valdybos narys bei administracijos direktorius.

Bendrovės akcijos kotiruojamos „Nasdaq OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.