Pristatome jums investavimo legendą – George Soros (liet. Džordžas Sorosas). Šis investicijų guru yra viena iš ryškiausių ir labiausiai intriguojančių figūrų dabartiniame finansų pasaulyje, prieš beveik 20 metų per vadinamąjį juodąjį trečiadienį uždirbęs milijardą JAV dolerių.

George Soros gimė vengrišku vardu György Schwartz 1930 m. rugpjūčio 12 d. Budapešte ir tai yra vengrų kilmės JAV investuotojas, investicinės bankininkystės atstovas, filantropas.

George Soros su savo tėvais 1946 m. išvyko iš Vengrijos į Vakarus, 1947 m. emigravo į Angliją. Baigė ekonomikos studijas prestižinėje Londono ekonominių ir politikos mokslų mokykloje „London School of Economics and Political Science“ 1952 metais. Ten, be kita ko, jo pasaulėžiūrai turėjo įtakos filosofas Karl Raimund Popper, platinęs Atviros visuomenės idėjas.

1956 m. persikėlė į JAV ir 1969 m. užsiėmė rizikos kapitalo „Hedge – Funds“ fondų valdymu Kiurasao. Taip pat jo vėlesnis „Quantum Funds“, valdomas kartu su Jim Rogers buvo valdomas iš ofšorinių finansų centrų „Offshore“ – tokių kaip Nyderlandų „Antilai“. Taip buvo išvengta JAV finansų įstaigų priežiūros ir jurisdikcijos (pasak, „OECD International Task Force on Money Laundering“ tokie ofšoriniai centrai gali būti ir nelegalių pajamų plovimo avanpostais.

George Soros – pasaulio investicijų guru

Investicijos ir spekuliacijos

1988 m. remdamasis „Insider“ informacija, pirkdamas ir parduodamas Prancūzijos banko „Société Générale“ akcijų paketą gavo apie 2,8 mln. dolerių pelno. 2005 m. Prancūzijos teismas paskyrė piniginę baudą dėl, kaip spėjama, spekuliacinio pelno, pagrįsto gauta konfidencialia informacija („Insider“).

George Soros išgarsėjo 1992 m. rugsėjo 16 d. vadinamąjį „Juodąjį trečiadienį“, kai jis, būdamas įsitikinęs, kad svaras sterlingų gali būti pervertintas, statė ant šios valiutos. Jis pasiskolintus svarus išsikeitė į kitas ES valiutas – Vokietijos markes bei Prancūzijos frankus.

Žiniasklaidoje buvo išplatintas interviu, kuriame George Soros pateikė savo nuomonę dėl svaro sterlingo. Finansų rinkos reagavo žaibiškai. Europos centrinis bankas (ECB) turėjo paremti Britanijos valiutą. Tačiau po kiekvienos intervencijos George Soros pozicijos stiprėjo. Jis privertė Britanijos centrinį banką išimti svarą iš Europos valiutos sistemos (EVS) ir jį devalvuoti. Taip vadinamo „Juodojo trečiadienio“ metu George Soros uždirbo maždaug apie 1 mlrd. dolerių ir buvo pramintas tuo, kuris palaužė Anglijos centrinį banką.

1993 m. kovą viešai pareiškė, kad kils aukso kainos. Tai išprovokavo atsargų pirkimo bangą. Aukso kaina pakilo daugiau nei 20 procento.. Pardavęs savo aukso atsargas, George Soros susižėrė nemažą pelną.

1993 m. birželį George Soros spekuliavo Vokietijos markės (DM) atžvilgiu. Jis paskelbė ketinąs numušti Vokietijos vertybinių popierių (VP) kainą Prancūzijos VP atžvilgiu.

Esant analogiškoms aplinkybėms 1997 m. Malaizijos ministras pirmininkas Mahathir bin Mohamad jį apkaltino privertus devalvuoti Malaizijos ringitą. Tačiau dėl Azijos finansų krizės tiesioginių George Soros kaltės įrodymų nebuvo užčiuopta.

Filantropija

George Soros vadovauja Atviros visuomenės institutui „Open Society Institute“, savo vardo fondui „Soros Foundations“. Jis įgalino Afrikos jaunimui lankyti universitetą „University of Cape Town“, parėmė Centrinės Europos universiteto „Central European University“ veiklą. Lietuvoje veikia „Atviros Lietuvos fondas“.

Politika

JAV politikoje George Soros nebuvo iki šiol aktyvus. Yra žinoma tiek, kad jis skyrė 15,5 mln. dolerių, kad būtų išvengta George Walker Bush valdymo (lėšas paskyrė liberaliems politikams), bet deja, nesėkmingai.

George Soros per Atviros visuomenės („Open Society“) bendrijas skatina demokratijos plėtrą ir visuomenės struktūrų vystymąsi, pilietinės visuomenės aktyvumą. Manoma, kad jis, be to, kažkada rėmė įvairias opozicines grupuotes Pietryčių Europoje bei buvusios TSRS šalyse ir taip esą dalyvavo politinio režimo nuvertimo metais. Tuo George Soros įsigijo nemažai priešų. 2005 m. birželį Tbilisyje prieš jį demonstravo keletas Zviado Gamsachurdijos šalininkų.

Apdovanojimai

George Soros pripažintas garbės daktaru: „New School for Social Research“ (Niujorkas), „Oksfordo universitetas“ (1980 m.), „Budapest University of Economics“ ir „Jeilio universitetas“ (1991 m.).

Šeima

George Soros santuoka su 63 metų Susana Weber truko 20 metų, tačiau nutrūko. Jis žmoną paliko dėl tituluotos gražuolės iš Jaroslavlio.

Ekonominės pažiūros

George Soros savo knygose pernelyg nesižavi dabarties ekonominių idėjų tendencijomis. Jis yra išleidęs nemažai knygų: „Finansų alchemija“ (1988 m.), „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ (1999 m.), „Nauja finansinių rinkų paradigma: kreditų krizė ir ką jinai reiškia“ (2008 m.), „Atviroji visuomenė: globalaus kapitalizmo reformacija“ (2001 m.) ir kitas.

Refleksyvumo teorija

Savo knygoje „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ George Soros kritikuoja socialinių mokslų metodus, teigdamas, kad socialiniai mokslai nėra tikslieji mokslai, todėl ir šių mokslų tyrimo metodikos jiems negali būti taikomos, nes skirtingai nei gamtos moksluose, socialiniuose moksluose tyrėjas gali įtakoti tyrimo objektą, taigi dauguma finansų ir ekonominių teorijų yra tik spekuliacijos. Sorošas teigia, kad neegzistuoja toks dalykas kaip „rinkos veikėjų“ racionalus pasirinkimas, nes toks pasirinkimas visuomet yra subjektyvus. Šį savo požiūrį Sorošas vadina refleksyvumo teorija ir siūlo ją taikyti vietoj šiuo metu naudojamos ir tiksliesiems mokslams taikytinos pusiausvyros teorijos.

Rinkos fundamentalizmas

Rinkos fundamentalizmu George Soros vadina XX a. pabaigoje įsigalėjusį požiūrį kuomet buvo kliaujamasi „laisvosios rinkos“ sugebėjimu išlaikyti pusiausvyrą (savireguliacija) ir kuomet buvo teigiama, kad valstybė turi nesikišti į rinkos ekonomiką. Sorošas kritikuoja rinkos fundamentalizmą dėl to, kad jo „pusiausvyros teorija“ remiasi gamtos mokslų prielaidomis ir dėl to yra neteisinga, nes rinka iš prigimties yra refleksyvi – visos ekonominės krizės, nekilnojamo turto ir akcijų „burbulai“ tik pagrindžia jos iracionalumą ir todėl rinkai turi būti taikoma refleksyvumo teorija. Tokiu būdu George Soros teigia, kad rinkos negalima racionaliai prognozuoti, nes „mūsų supratimas netobulas, ir mūsų veiksmų pasekmės gali būti netikėtos“ ir valstybės (ar tarptautinių organizacijų) įsikišimas į rinką išskirtiniais atvejais yra būtinas, norint apsaugoti rinką nuo „kapitalizmo krizės“. Nors George Soros yra laisvosios rinkos šalininkas, jis teigia, kad „rinkos fundamentalizmas siekia panaikinti kolektyvinius sprendimus ir rinkos vertybes padarydamas pranašesnes už visas politines ir socialines vertybes, o tai šiandien kelia didesnį pavojų atvirajai visuomenei negu kokia nors totalitarinė ideologija“.

George Soros įvardina 2008 m. finansų krizę kaip vieną iš rinkos fundamentalizmo pasireiškimų. JAV kilusią nekilnojamo turto (NT) kreditų krizę jis paaiškina tokiu refleksyvumo poveikiu: dešimto dešimtmečio pradžioje skolintojai pradėjo skolinti daugiau pinigų būstui įsigyti, taigi daugiau žmonių pradėjo pirkti namus, o tai sukėlė būsto kainas rinkoje. Skolintojai pastebėjo, kad jie ne tik paskolino daugiau, bet ir tai, kad jų paskolų užstatų (pirktų namų) bendra vertė padidėjo, taigi skolintojų paskolų rizika sumažėjo (nors tas padidėjimas ir buvo sukeltas pačių skolintojų veiksmų). Tai paskatino juos dar daugiau skolinti būsto įsigijimui, nes prasidėjus skolinimosi bumui namų kainos dar labiau išaugo. Procesas save palaikė, be viso kito skolintojai, matydami mažėjančią tokių paskolų riziką (juk visų būstų vertė palyginus su išduotų paskolų sumomis kasmet vis didėjo), sumažino ir paskolų išdavimo reikalavimus, kas dar labiau paskatino skolinimąsi. Galų gale tai 2007 m. sukėlė būsto paskolų burbulą JAV. Šis pavyzdys paaiškina kodėl rinkos (tiek būsto, tiek paskolų ar akcijų) svyruoja laikui bėgant ir kodėl jos gali staiga kristi.

„Pelno motyvo viršenybė, savanaudiškumo išaukštinimas iki moralinio principo, kai žmogaus vertė matuojama pinigais ir finansine sėkme, iškreipia rinkos elgseną. Priimant kolektyvinius sprendimus privalu bendruosius interesus iškelti aukščiau individualios naudos siekimo.“

Klystamumo teorija

George Soros klystamumo teorija remiasi prielaida, kad pasaulio supratimas ir suvokimas yra iš prigimties netobulas. Neįmanoma sukurti neiškraipyto pasaulio vaizdo. Tikrovė visada yra turtingesnė negu žmogaus suvokimas. Tikrovė gali nustebinti mąstymą, o mąstymas gali kurti tikrovę.

Mąstymas nulemia įvykius, kuriuose dalyvaujama. Tikrovė ir žmogaus supratimas visada skiriasi. Šis atotrūkis sąlygoja per didelius lūkesčius, skirtingus dalyvių veiksmus ir sprendimus, kadangi jie remiasi neobjektyviomis žiniomis. Pasekmės neišvengiamai skirsis nuo dalyvių lūkesčių.

Kas netobula, gali būti patobulinta. Toks pripažinimas atveria erdvę kritiškam mąstymui. Neapibrėžtumas gali būti pašalintas, jei bus sukurtos struktūros su klaidų taisymo mechanizmais (žiniasklaida, kritikos teisė, nuomonės laisvė, apeliacijos galimybė dėl valdininkų ir valstybinių įstaigų neveiklumo, auditas, kontrolė). Tačiau niekas neveiks, jeigu nebus suvokiama, kad klystama, ir nebus norima taisyti klaidų. Klystamumas reiškia savo paties klystamumo pripažinimą ir siekį tobulėti.

Radikalaus klystamumo teorija

Radikalaus klystamumo teorija pagrįsta prielaida, kad mąstymas ir susikurti vaizdiniai (idėjos, projektai, planai) turi potencialių trūkumų. Kūrimo metu jie galėjo būti teisingi, bet jie bus pasmerkti tapti netinkamais vėliau. Todėl visos idėjos yra potencialiai ydingos dėl negalimumo numatyti tikslią ateities viziją.

Trūkumai išaiškėja ateityje. George Soros pozicija – nuolat ieškoti trūkumų kiekvienoje situacijoje. Aptikus klaidą – ją ištaisyti.

Klaidingų lūkesčių puoselėjimas gali atnešti žalos. Nesvarbu, ar klaidos yra pastebėtos ar ne. Nereikia dangstyti klaidų. Jų atradimas neturėti kelti apgailestavimo. Reikėtų netgi džiaugtis, jas atradus, kadangi savalaikis jų ištaisymas išgelbėja nuo didelių nuostolių ir išteklių švaistymo ateityje. Būtina nuolat palaikyti vidinę drausmę ir kritišką laikyseną net ir idealių projektų, idėjų, vaizdinių atžvilgiu.

Kūryba

• „Finansų rinkų paradigma: 2008 m. kreditų krizė ir ką ji reiškia“ – „The New Paradigm for Financial Markets: The Credit Crisis of 2008 and What It Means“.
• „JAV dominavimas – oro burbulas“ – „The Bubble of American Supremacy“, 2004 metai.
• „George Soros apie globalizaciją“ – „George Soros on Globalization“, 2002 metai.
• „Atviroji visuomenė“ – „Open Society: Reforming Global Capitalism“, 1998 metai.
• „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ – „The crisis of Global Capitalism“, 1998 metai.
• „Finansų alchemija“ – „The Alchemy of Finance“, 1998 metai.
• „Klystamumo valdžia“ – „Passagen Verlag“, 1995 metai.