Nuo 2002 iki 2010 m. Europos Sąjungoje 85 % naujų darbo vietų1 sukūrė mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Šis rodiklis yra žymiai didesnis nei 67 %, t. y. darbuotojų, dirbančių MVĮ, dalis. Minėtuoju laikotarpiu grynasis užimtumas Europos Sąjungos įmonių sektoriuje labai didėjo – kasmet vidutiniškai buvo sukuriama po 1,1 mln. naujų darbo vietų. Tokius pagrindinius MVĮ esminio indėlio kuriant darbo vietas tyrimo rezultatus šiandien pristatė Europos Komisija.

Užimtumas MVĮ augo vidutiniškai 1 % per metus, o didžiosiose įmonėse – tik 0,5 %. Akivaizdi išimtis matoma tik prekybos sektoriuje: užimtumo MVĮ kasmet didėjo 0,7 %, o didžiosiose įmonėse – 2,2 %. Tai lėmė gerokai padidėjusios didžiosios prekybos įmonės, visų pirma prekybos variklinėmis transporto priemonėmis, priežiūros ir remonto įmonės.

Iš mažųjų ir vidutinių įmonių klasės prie grynojo užimtumo didinimo įmonių sektoriuje daugiausiai prisidėjo labai mažos įmonės (turinčios mažiau nei 10 darbuotojų) – jose sukurta 58 % naujų darbo vietų.

Be to, absoliuti dauguma naujų darbo vietų sukurta naujose įmonėse (įsteigtose prieš mažiau nei penkerius metus). Naujose verslo paslaugų įmonėse sukurta daugiau nei ketvirtadalis (27 %), o naujose transporto ir ryšių įmonėse mažiausiai – 6 % naujų darbo vietų

Už verslumą ir pramonę atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Matome, kad šiuo Europos ekonomikai sunkiu laikotarpiu išryškėjo mažųjų įmonių vaidmuo – jose sukuriama daugiausia naujų darbo vietų. Didelę dalį naujų darbo vietų sukuriančių MVĮ reikšmė ekonomikai kaip niekada išaugo, todėl būtina jas remti visais lygmenimis. Akivaizdu, kad mažosios ir naujos įmonės yra nepaprastai svarbios siekiant atkurti ekonomikos augimą.“

Pagrindiniai krizės padariniai: mažesnės įmonės dažniau praneša apie neigiamą poveikį

Apklausos duomenimis, ekonomikos krizė paveikė visų dydžių įmones, iš jų itin pažeidžiamos yra labai mažos įmonės . Dėl 2009– 2010 m. krizės darbo vietų MVĮ sektoriuje kasmet vidutiniškai mažėjo 2,4 %, o didžiųjų įmonių sektoriuje – 0,95 %. 2010 m. užimtumo raida vis dar buvo neigiama, bet 2011-ųjų prognozės atliekant apklausą gerėjo. Įmonių, kaip tikėtasi, atleisiančių darbuotojų 2011 m., buvo mažiau nei įmonių, kurios iš tikrųjų atleido darbuotojų 2010 m.

Be nedarbo, didžiausias neigiamas krizės poveikis įmonėms buvo bendras jų produktų ir paslaugų paklausos nuosmukis (jį minėjo 62 % įmonių), klientų atsiskaitymo terminų pailginimas (jį minėjo 48 %) ir apyvartinių lėšų trūkumas, paveikęs 31 % apklaustųjų.

Inovacijos – ginklas nuo krizės

Atrodo, kad inovacijos turi teigiamą poveikį: novatoriškos įmonės, taip pat novatoriškesnių šalių įmonės dažniau praneša apie užimtumo augimą ir jų užimtumo augimo rodikliai būna geresni.

Apklausa aiškiai rodo, kad novatoriškos MVĮ arba įmonės, veikiančios novatoriškesnėje ekonominėje aplinkoje, patyrė mažesnį krizės poveikį. Pavyzdžiui, bendrą paklausos nuosmukį paminėjo 70 % valstybių, laikomų atsiliekančiomis novatorėmis, įmonių2, o tokių įmonių valstybėse, kurios yra inovacijų lyderės, buvo tik 45 %.