Šiandien Europos Komisija patvirtino priemones, kuriomis siekiama, kad ES mokslinių tyrimų septintoji bendroji programa taptų patrauklesnė ir prieinamesnė geriausiems mokslininkams ir pažangiausioms bendrovėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Remiantis paprastinimo planu, kurį Komisija pateikė 2010 m. balandžio mėn., šios priemonės įsigalios iškart.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Šiandien patvirtinta priemone tūkstančiams puikių paramos gavėjų suteiksime galimybę sutaupyti dokumentams tvarkyti skiriamo laiko bei pastangų ir susitelkti į tai, ką jie moka daryti geriausiai – imtis pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų ir taip Europoje skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat gerinti gyvenimo kokybę. Norime pritraukti dar daugiau geresnių kandidatų, įskaitant dinamiškas mažąsias įmones, kurioms biurokratinės kliūtys per didelės. Tai tik pradžia – Komisija jau pasiūlė smarkiai pakeisti bendras visoms ES finansavimo programoms taikomas finansines taisykles, o jei tiems pakeitimams pritars Parlamentas ir Taryba, programoje, kuri pakeis Septintąją bendrąją programą, pateiksime daugiau esminio supaprastinimo priemonių.“

Trys konkrečios priemonės

Komisija priėmė tris konkrečias ES mokslinių tyrimų dotacijų administravimo priemones pagal dabartinę ES mokslinių tyrimų programą. Rengiant kiekvieną iš šių priemonių, kurios įsigalios iškart, atsižvelgta į susirūpinimą, kurį pakartotinai išreiškė Septintosios bendrosios programos esami ir būsimi dalyviai:

• bus lanksčiau apskaičiuojamos personalo išlaidos, kad ES mokslinių tyrimų dotacijų gavėjai, prašydami atlyginti vidutines personalo išlaikymo išlaidas, galėtų taikyti savo įprastus apskaitos metodus. Jiems nebereikės kurti vien tam skirtų paralelinių apskaitos sistemų;
• MVĮ savininkams, kurių atlyginimai nėra oficialiai registruojami jų apskaitoje, dabar gali būti atlyginama už jų dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose, nustatant vienodo dydžio išmokas;
• nauja visų Komisijos departamentų ir agentūrų susijusių vyresniųjų pareigūnų iniciatyvinė grupė pašalins mokslinių tyrimų finansavimo taisyklių taikymo neatitikimus.

Tolesni veiksmai

Komisija mano, kad paprastinimas – vienas iš pagrindinių būsimos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos rengimo principų, ir toliau sieks, kad padėtis būtų iš esmės gerinama. Ankstyvą pavasarį bus pradėtos atviros konsultacijos, po kurių Komisija iki metų pabaigos pateiks teisės aktų pasiūlymus kitai ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai.

Pagrindiniai faktai

Pagal dabartinę ES mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą nuo 2007 m. susilaukta per 40 000 mokslinių tyrimų bendruomenės pasiūlymų; iki šiol finansuota beveik 8 000 projektų. Šiame procese dalyvauja beveik visi Europos universitetai, o apie 15 % dalyvių yra MVĮ.

Prieš pradedant įgyvendinti Septintąją bendrąją programą ir po to jau imtasi kelių taikomos tvarkos paprastinimo priemonių.

2010 m. balandžio mėn. Komisija priėmė komunikatą, kuriame nurodytos esamai teisinei sistemai, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir galimam ES finansinių reglamentų persvarstymui taikytinos tolesnio paprastinimo galimybės. Šis komunikatas paskatino plataus masto ES institucijų diskusijas ir diskusijas su daugeliu kitų mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso dalyvių. Be to, Komisijos pateiktame persvarstyto ES finansinio reglamento pasiūlyme numatyta supaprastinti Septintąją bendrąją programą, pvz., panaikinti sąskaitas, už kurių indėlius mokamos palūkanos, taip pat siūloma imtis priemonių, kurios leistų esmingiau supaprastinti būsimą bendrąją programą. Dabar šias priemones turi priimti Taryba ir Europos Parlamentas.

Komisijos sprendimu priimtos priemonės grindžiamos bendru šiose diskusijose pasiektu susitarimu, taip pat yra suderinamos su ekspertų grupės, vykdančios Septintosios bendrosios programos tarpinį vertinimą, rekomendacijomis.