Europos Komisijos ataskaitoje nurodyta, kad praėjusiais metais Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) paramą gavo beveik 23 700 darbuotojų, atleistų dėl ekonomikos krizės ir esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių. Palyginti su 2009 m., fondo paramą gavusių darbuotojų skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Devynioms valstybėms išmokėta 83,5 mln. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama skirta nacionalinėms institucijoms, padedančioms darbuotojams susirasti naują darbo vietą, remti.

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Europos Komisijos narys László Andoras metinės ataskaitos skelbimo proga pareiškė: „Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra ES solidarumo išraiškos priemonė. Nuo fondo veiklos pradžios (2007 m.) parama, skiriama praradusiesiems darbą, vis didėja. Iš fondo lėšų finansuojami tūkstančių Europos darbuotojų mokymai ir darbo paieškos, fondo veikla ir toliau bus labai svarbi mažinant nedarbą arba apsaugant nuo jo. EGF atspindi poreikį daugiausia dėmesio skirti šio dešimtmečio iššūkiams, drauge toliau daug investuojant į tokias sritis kaip mokymas, inovacijos ir Europos infrastruktūra.“

Ketvirtojoje metinėje EGF veiklos ataskaitoje nurodyta, kad 2010 m. valstybėms narėms išmokėta fondo parama padidėjo tris kartus. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, t. y. biudžeto valdymo institucijos, 2010 m. priėmė 31 sprendimą skirti EGF paramą: 13 tokių sprendimų priimti pagal 2010 m. pateiktas paraiškas, o 18 – pagal 2009 m. antrojo pusmečio paraiškas. Toks staigus padidėjimas atspindi staigų pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikį, dėl kurio 2009 m. pateikta daug daugiau paraiškų. 2010 m., palyginti su 2009 m., pateikta tris kartus daugiau paraiškų, o EGF išmokos valstybėms narėms pagal bendro finansavimo priemones padidėjo 60 proc.

EGF išmokos skirtos 23 688 atleistiems darbuotojams devyniose valstybėse narėse (Airijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje); iš viso skirta 83 554 141 EUR fondo lėšų. Parama suteikta aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, siūlomoms ir organizuojamoms valstybių narių darbuotojams, bendrai finansuoti per 24 mėnesius po paraiškos pateikimo datos. EGF bendrai finansavo 65 proc. priemonių, likę 35 proc. skirti iš nacionalinių išteklių. Darbo ieškantiems asmenims siūlytos tokios priemonės kaip intensyvi prie asmens poreikių pritaikyta pagalba ieškant darbo, įvairių sričių profesinis mokymas, įgūdžių gerinimo ir perkvalifikavimo priemonės, laikinos išmokos aktyvių priemonių taikymo laikotarpiu ir kitų rūšių parama, kaip antai verslo kūrimo ir įdarbinimo viešajame sektoriuje programos.

Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso pasiūlymu Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. pabaigoje įsteigto EGF tikslas – padėti žmonėms, netekusiems darbo dėl globalizacijos poveikio.

Į būsimos daugiametės finansinės programos (po 2013 m.) pasiūlymą Komisija yra įtraukusi nuostatą, kad ES ir toliau per EGF turėtų remti atleistus darbuotojus ir nukentėjusius regionus.

2010 m. Komisija gavo 31 paraišką suteikti EGF paramą, t. y. viena paraiška daugiau nei 2009 m. Paraiškas pateikė 12 valstybių narių, bendra prašoma suma –169 994 542 EUR EGF paramos 31 995 atleistiems darbuotojams 16 sektorių. 2010 m. paraiškas pirmą kartą pateikė trys valstybės narės – Čekija, Lenkija ir Slovėnija.

Nuo 2007 m. sausio mėn., kai pradėjo veikti EGF, sulaukta 78 paraiškų skirti apytiksliai 355 mln. EUR paramą maždaug 76 000 darbuotojų. Sektorių, dėl kurių teikiamos EGF paraiškos, skaičius bei paraiškas teikiančių valstybių narių skaičius didėja.

Metinėje ataskaitoje taip pat aprašyti ankstesniais metais trims valstybėms narėms (Ispanijai, Portugalijai ir Vokietijai) suteiktų keturių EGF išmokų rezultatai ir paaiškinta, kokiu būdu EGF parama padėjo atleistiems darbuotojams rasti naują darbo vietą. Nurodyta, kad 629 iš automobilių, tekstilės ir mobiliųjų telefonų pramonės įmonių atleisti darbuotojai baigiantis 12 mėnesių EGF paramos laikotarpiui jau buvo įsidarbinę naujose darbo vietose arba tapo savarankiškai dirbančiais (20 proc. iš 3 146 gavusių paramą). Krizė taip pat tiesiogiai apsunkino darbuotojų sugrįžimą į darbo rinką – dėl vietos ir regiono darbo rinkų patiriamų sunkumų sumažėjo įsidarbinimo galimybių ir laisvų darbo vietų.

Trys valstybės narės pranešė keletą įdomių faktų – jos nurodė, kad dėl EGF pagalbos ir paslaugų akivaizdžiai pagerėjo aptariamų darbuotojų asmeninė padėtis, pasitikėjimas savimi ir įsidarbinimo galimybės, nors jiems ir ne visada pavykdavo greitai įsidarbinti. EGF suteikė valstybėms narėms galimybę dėl darbuotojų atleidimo nukentėjusiuose regionuose teikti pagalbą didesniam žmonių skaičiui, pailginti paramos teikimo laikotarpį, padaryti ją įvairesnę ir kokybiškesnę – be EGF lėšų to jos nebūtų galėjusios padaryti.

Be to, ES fondai suteikė galimybių šalims lanksčiau spręsti kilusias problemas ir į savo priemonių sąrašą įtraukti prie individualių poreikių pritaikytų ir naujoviškų veiksmų, skirti daugiau dėmesio žemiausios kvalifikacijos darbuotojams. Todėl iš EGF bendrai finansuojama parama tiesiogiai susijusi su padidėjusiomis investicijomis į įgūdžius, o tai akivaizdžiai teigiamai veikia paramą gavusių darbuotojų grįžimo į darbą – netgi vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, kai EGF priemonės nebetaikomos – rodiklius.

Be to, pranešta, kad EGF buvo naudinga priemonė biudžeto deficito ir viešojo sektoriaus mažinimo laikotarpiu sumažėjus nacionaliniams ištekliams ir valstybėms narėms siekiant išsivaduoti iš pasaulinės krizės. Šiose ataskaitose dar kartą aiškiai nurodoma, kad EGF teikia svarbią pagalbą atleistiems darbuotojams ir yra ES solidarumo išraiška pokyčiu metu.