Gegužės 9–11 d. Stambule vyksiančioje konferencijoje Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso ir už vystymąsi atsakingas Komisijos narys Andris Piebalgas dar kartą pabrėš pagrindinį Europos Komisijos vaidmenį padedant mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims išbristi iš skurdo.

ES, mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims skirianti didžiausią paramą (2010 m. – 15 mlrd. eurų), ragins kitas partneres įgyvendinti pažadą mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims skirti 0,15-0,20% savo BNP. Ji taip pat pasiūlys atnaujinti pasaulinę mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių ir išsivysčiusių bei besiformuojančios ekonomikos šalių partnerystę, palaikomą pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus, kad būtų užtikrintas bendras požiūris į tai, kaip padėti mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims pasiekti vystymosi tikslus.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Pasaulio šalys susiburs Stambule, kad prisidėtų prie skurdžiausių pasaulio šalių vystymosi ir kovos su skurdu jose. Europos Sąjunga ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį siekiant šio esminio tikslo. ES yra didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje – ji savo partneriams skiria daugiau nei pusę visos pagalbos, o paramą mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims padidino tris kartus – iki 15 mlrd. eurų per metus. Šis akivaizdus Europos solidarumas yra ne tik teisingas, bet ir strategiškai būtinas – tik įgyvendindami atnaujintą pasaulinę partnerystę galime kovoti su šių dienų problemomis, tokiomis kaip politinis nestabilumas, aprūpinimas maistu ar klimato kaita, ir milijonams žmonių suteikti geresnio gyvenimo viltį.“

Už vystymąsi atsakingas Komisijos narys Andris Piebalgas pridūrė: „Mažiausiai išsivysčiusios pasaulio šalys susiduria su didžiuliais sunkumais, todėl ES ir toliau dės visas pastangas, kad padėtų joms tvirčiau kovoti su krize. Iš visų jėgų stengsimės šalinti pagrindines skurdo, kuris žmonės dažnai stumia link radikalių pažiūrų arba į neviltį, priežastis. Be to, labai svarbu sukurti tvariam vystymuisi palankią aplinką ir sudaryti sąlygas realizuoti neturtingiausių pasaulio šalių potencialą. Tikiu, kad visa tarptautinė bendruomenė atliks savo pareigas ir pateisins lūkesčius.“

Gegužės 9–13 d. Stambule rengiama ketvirtoji mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių konferencija – puiki galimybė pagalbą teikiančioms šalims susiburti ir atnaujinti paramą mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims. Daugelis iš jų padarė vystymosi pažangą, tačiau ši pažanga nevienoda, nemažai šalių vis dar atsilieka įgyvendindamos Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Būtent todėl 2008 m. lapkričio mėn. ES įsipareigojo mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims skirti 0,15-20 % savo bendrojo nacionalinio produkto (BNP). Siekdama šio tikslo ji jau padarė didelę pažangą – šiuo metu pagalbai mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims ES skiria 0,13 % BNP. Kad mažiausiai išsivysčiusios pasaulio šalys galėtų pagerinti savo padėtį, šiuo pavyzdžiu turi sekti ir kitos pagalbą teikiančios šalys. Be to, besiformuojančios ekonomikos šalys – Brazilija, Kinija ir Indija – taip pat turi tinkamai prisidėti prie paramos mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims.

Todėl Komisija ragins sustiprinti pasaulinę partnerystę siekiant teikti pagalbą mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims. Išsivysčiusios šalys, besiformuojančios ekonomikos šalys, kaip antai Kinija, Brazilija, Indija ir Pietų Afrika, JT sistema ir mažiausiai išsivysčiusios pasaulio šalys turi veikti kartu, remiamos regioninės plėtros bankų, privataus sektoriaus, fondų ir pilietinės visuomenės.

Konferencijoje bus nagrinėjama, kaip kitos šalys galėtų pasekti Žaliojo Kyšulio salų, Maldyvų ir Botsvanos, kurių statusas pasikeitė ir kurios nebėra mažiausiai išsivysčiusios šalys, pavyzdžiu ir siekti statuso pakeitimo (kai jos atitinka du iš trijų mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių kriterijų arba kai jų BNP vienam gyventojui yra bent du kartus didesnis už ribinį dydį). Kol kas tik trims šalims suteiktas aukštesnis statusas, todėl ES ragins sistemingiau remti šalis, kurios jo siekia ar jį pasiekė. Vienas iš būdų – pratęsti privilegijų taikymą pereinamuoju laikotarpiu – tai ES daro ir dabar. Pavyzdžiui, 2010 m. gruodžio 3 d. ES nusprendė dar trims metams suteikti Maldyvams su iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ susijusios prekybos, kuriai netaikomi muitai ir kvotos, lengvatas, taip padėdama atverti rinkas ir prisidėti prie augimo.

Daugelis mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių greitai ir labiausiai nukentės nuo klimato kaitos – arba dėl savo geografinės padėties, arba dėl nesugebėjimo kovoti su klimato kaitos padariniais. Todėl konferencijoje Komisija pasinaudos galimybe paraginti imtis veiksmų siekiant padėti šioms šalims geriau prisitaikyti prie klimato kaitos ir pasirengti kovoti su būsimais sunkumais. ES jau teikia paramą šioje srityje, įgyvendindama konkrečias klimato kaitos iniciatyvas, kaip antai „skubios pradžios“ finansavimą, dėl kurio įsipareigota 2010 m. Kopenhagoje (2,4 mlrd. eurų ir iš viso 7,2 mlrd. eurų 2010–2012 m.), kad padėtų besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos ir įgyvendinti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas strategijas. Ši konferencija – puiki galimybė aptarti su pagalbą teikiančiomis šalimis, ką dar galima nuveikti ir kaip geriausiai padidinti kovai su klimato kaita po 2012 m. reikalingą finansinę pagalbą.

Pagrindiniai faktai

Mažiausiai išsivysčiusios pasaulio šalys yra pačios skurdžiausios ir silpniausios pasaulio šalys, jų vystymuisi trukdo silpna ekonomika ir nedidelės augimo galimybės.Mažiausiai išsivysčiusios pasaulio šalys vertinamos pagal tris kriterijus: BNP vienam gyventojui, ekonominę įvairovę ir gyvenimo kokybę. Vidutiniškai 50 % mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų išgyvena už mažiau kaip 1,25 JAV dolerio per dieną ir 78 % – už mažiau kaip 2 JAV dolerius per dieną.

Europos Sąjunga visuomet vadovavo tarptautinės bendruomenės veiksmams remiant mažiausiai išsivysčiusias pasaulio šalis, ypač tokiose srityse kaip prekyba arba galimybė patekti į rinką. Pavyzdžiui, įgyvendinant iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, priimtą būtent mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims remti, nuo 2009 m. spalio 1 d. šioms šalims suteikta galimybė netaikant jokių muitų ir kvotų patekti į ES rinką visose srityse, išskyrus ginklus ir amuniciją, taigi joms atveriama daugiau rinkų ir suteikiamos didesnės augimo galimybės.