Komisijos užsakymu visoje Europoje atliktos apklausos duomenimis, 77 % 13–16 metų paauglių ir 38 % (o Lietuvoje net 65%) 9–12 metų vaikų Europos Sąjungoje yra susikūrę socialinio tinklalapio naudotojo profilį. Net ketvirtadalis vaikų, kurie naudojasi socialinių tinklų svetainėmis, kaip antai Facebook, Hyves, Tuenti, Nasza-Klasa SchuelerVZ, Hi5, Iwiw ar Myvip, teigia, kad jų profilis yra „viešas“, t. y. jį gali matyti visi, ir daugelis iš jų ten skelbia savo adresą ir (arba) telefono numerį. Šie duomenys parodo, koks aktualus Europos Komisijos ketinimas įvertinti ES saugesnės socialinės tinklaveikos principų įgyvendinimą. Dėl tų principų Komisijai tarpininkaujant susitarta 2009 m.: didžiosios socialinių tinklų bendrovės sutarė įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti jaunesnius nei 18 metų interneto naudotojus.

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes teigė: „Socialinių tinklų svetainėmis naudojasi vis daugiau vaikų, bet daugelis nesiima visų būtinų apsaugos internete priemonių. Šiems vaikams kyla pavojus, jie nėra apsaugoti nuo piktavalių viliotojų. Todėl visos socialinių tinklų bendrovės turėtų kuo greičiau nustatyti, kad nepilnamečių profiliai būtų prieinami tik asmenims iš patvirtinto sąrašo ir nebūtų pasiekiami paieškos programomis. O tos bendrovės, kurios dar nepasirašė ES saugesnės tinklaveikos principų, turėtų tai padaryti nedelsdamos, kad būtų užtikrintas mūsų vaikų saugumas.“

Vaikai aktyviai naudojasi socialinių tinklų svetainėmis

Remiantis EUKidsOnline tinkle šiandien paskelbtais 25 000 jaunų žmonių 25 Europos šalyse apklausos rezultatais, 38 % 9–12 metų vaikų (šis skaičius svyruoja nuo 70 % Nyderlanduose iki 25 % Prancūzijoje) teigia turį profilį socialinių tinklų svetainėse. Socialiniai tinklai dar populiaresni tarp paauglių – profilį turintys teigia 77 % 13–16 metų asmenų.

15 % (Vengrijoje net 47 %) 9–12 metų vaikų teigia profilyje užmezgę per 100 kontaktų. Tarp 13–16 metų paauglių per 100 kontaktų užmezgę daugiausia būna belgai, danai, graikai, vengrai, italai, olandai, norvegai, lenkai, švedai ir britai.

Daugelio vaikų profilius gali matyti visi

Ketvirtadalis socialinių tinklų svetainėse užsiregistravusių vaikų teigia, kad jų profilius gali matyti visi. Penktadalis vaikų, kurių profiliai visiems matomi, teigia, kad ten yra nurodytas jų adresas ir (arba) telefono numeris. 15-oje iš 25 šalių yra didesnė tikimybė, kad visiems matomus profilius turės daugiau 9–12 metų vaikų, palyginti su 13–16 metų asmenų grupe.

Tik 56 % vienuolikmečių ir dvylikmečių teigia žinantys, kaip socialinio tinklalapio naudotojo profilyje pasikeisti privatumo nustatymus. Vyresni paaugliai turi daugiau įgūdžių – kaip pasikeisti privatumo nustatymus teigia žinantys 78 % penkiolikmečių ir šešiolikmečių.

Ką daro Komisija?

Komisija stebi, kaip įgyvendinami ES saugesnės socialinės tinklaveikos principai ir socialinių tinklų bendrovių pasirašytas savanoriško reguliavimo susitarimas, kuriame jos įsipareigoja įgyvendinti su jų paslaugomis susijusias nepilnamečių saugumo priemones.

Komisija netrukus paskelbs pirmuosius rezultatus, kaip ES saugesnės socialinės tinklaveikos principus įgyvendino juos pasirašiusios bendrovės Arto, Bebo, Facebook, Giovani, Hyves, IRC Galleria, MySpace, Nasza-Klasa, Netlog, One.lt, Rate, SchuelerVZ, Tuenti ir Zap.

Iš šiandien paskelbtos ataskaitos taip pat matyti, kad kai kurios tarp Europos paauglių populiarios socialinių tinklų svetainės nėra pasirašiusios Saugesnės socialinės tinklaveikos principų.

Atsižvelgiant į tai, kad internetu ir socialiniais tinklais naudojasi vis jaunesnio amžiaus vaikai ir kad vis daugiau vaikų patenka į internetą naudodamiesi judriojo ryšio prietaisais, Komisija pradėjo esamų šios srities savanoriško reguliavimo susitarimų peržiūrą. Bendradarbiauti bus kviečiamos socialinių tinklų bendrovės, judriojo ryšio prietaisų ir žaidimų pultų gamintojai, interneto paslaugų teikėjai, mobiliųjų programų ir turinio teikėjai, taip pat vartotojų, mokslininkų ir vaikų organizacijos. Šiuo dialogu bus tęsiamas ES saugesnės socialinės tinklaveikos principų ir Europos pagrindų susitarimo dėl saugesnio vaikų ir paauglių naudojimosi judriuoju ryšiu įgyvendinimo procesas.