Vakar Pirmininko José Manuelio Barroso kvietimu Briuselyje susitiko maždaug dvidešimt krikščionių, žydų, musulmonų ir budistų bendruomenių aukštesniojo rango atstovų. Susitikimui kartu vadovavo Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzekas ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Aptarta, kaip veiksmingai užtikrinti pagarbą tiesėms ir laisvėms ir kurti Europos ir jos kaimyninių šalių partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės.

J. M. Barroso tokius susitikimus rengia nuo 2005 m. Tai septintasis susitikimas ir antrasis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kurios 17 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga palaiko „atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą“ su religinėmis organizacijomis, bažnyčiomis ir tikėjimo bendruomenėmis. Šiandienos susitikimu Europos institucijos dar kartą parodo, kad joms svarbus šis dialogas.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Mūsų užduotis ir tikslas – kurti ir skatinti demokratiją, pliuralizmą, teisinę valstybę, žmogaus teises ir socialinį teisingumą ne tik Europoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Tvirtai tikiu, kad šių uždavinių negalime įgyvendinti be aktyvaus religinių bendruomenių indėlio. Per šiandien įvykusią diskusiją patvirtinome bendrą įsipareigojimą kaimyninėse šalyse skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, įskaitant religijos ir tikėjimo laisvę.“

Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzekas pridūrė: „Religinės bendruomenės yra be galo svarbi ES šalių visuomenės dalis. Tą patį galima pasakyti ir apie dinamiškus pokyčius mūsų kaimynystėje. Europos Parlamentas visada pabrėžė, kad religijos ar tikėjimo laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Kad pastangos būtų visiškai veiksmingos, ES vykdydama kaimynystės politiką turi praktiškai bendradarbiauti su religinėmis grupėmis tokiose srityse kaip švietimas, sveikatos priežiūra ar visuomenių atkūrimas po konfliktų.“

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas Van Rompuy sakė: „Nepamirškime istorijos. Šiuo metu Šiaurės Afrikos ir arabų pasaulis ją kuria. Tai ilgas laisvės ir teisingumo – Europos sutartyse įtvirtintų vertybių – siekio procesas. Tokiu metu mes, europiečiai, turėtume neužsisklęsti, išlikti tolerantiški, nesavanaudiški, nepasiduoti rasizmui, puoselėti dvasines vertybes. Be dvasinio, religinio ar etinio pagrindo vertybės miršta. Šioje srityje jūsų vaidmuo gali būti esminis. Niekas neturi pagrindinių žmogiškųjų vertybių, kurios suteikia prasmę mūsų gyvenimui ir visuomenei, monopolio. Tačiau be šio pagrindo ir impulso viskas gali sugriūti. Turime tai suvokti.“

Nuo metų pradžios artimiausiose Europos kaimyninėse šalyse vyksta neeiliniai įvykiai, kurie mums primena demokratijos kūrimo bangas 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje Vidurio ir Rytų Europoje. Mūsų ir kaimynių ateitis bendra. Balandžio mėn. Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pradėjo plataus užmojo ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės. ES yra didžiausia pagalbos teikėja ir investuotoja kaimynystės šalyse. Tačiau Europa pasiryžusi skatinti ir ginti demokratines teises ir laisves ne tik savo žemyne, bet ir už jo ribų. Demokratija buvo Europos taikos ir gerovės pagrindas ir ES pasiryžusi pasidalyti šia patirtimi su visais partneriais, ypač esančiais kaimynystėje.

Diskusijos buvo nuoširdžios ir atviros. Tikėjimų vadovai iš trylikos ES valstybių narių (Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos, Italijos, Rumunijos, Graikijos, Kirpo, Lenkijos ir Nyderlandų) ir trečiųjų šalių (Rusijos, Bosnijos ir Hercegovinos) teigiamai įvertino ES tvirtą ir atnaujintą įsipareigojimą bendradarbiauti su artimiausiomis kaimynėmis. Jie pareiškė esą pasirengę dirbti kartu su Europos institucijomis ir skatinti demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėmis laisvėms – esminiams pliuralistinės ir demokratinės visuomenės kūrimo veiksniams.

Susitikime taip pat dalyvavo Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas László Tökes, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding, Komisijos narys Johnas Dalli, Komisijos narys Štefanas Füle ir Komisijos narė Cecilia Malmström.

Europos Komisija ir Afrikos Sąjungos partneriai skatina kurti demokratiją ir augimą

2011 m. gegužės 30 d. Briuselyje rengiamas penktasis metinis Afrikos Sąjungos Komisijos ir Europos Komisijos kolegijų susitikimas. Bus toliau svarstoma bendra Afrikos ir ES strateginės partnerystės darbotvarkė, daugiausia dėmesio skiriant dviem pagrindiniams šiuo metu susirūpinimą keliantiems klausimams: demokratijai ir augimui.

Visa tarptautinė bendruomenė turėtų visapusiškai remti šiuo metu Šiaurės Afrikoje vykstančius esminius demokratinius pokyčius, kad visame Afrikos žemyne sustiprėtų politinis ir ekonominis valdymas. Be to, pasauliui atsigaunant po ekonomikos krizės, svarbiausias bendras Afrikos ir Europos uždavinys – paskatinti Afrikos augimą ir sutelkti dėmesį į visapusišką ir tvarų vystymąsi, kartu siekiant iki 2015 m. įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso prieš susitikimą sakė: „Vilčių teikiantys istoriniai pokyčiai Afrikos žemyne – puiki galimybė sustiprinti mūsų žemynų santykius. Abi Komisijos toliau skatins plėtoti plataus užmojo bendrą ES ir Afrikos partnerystę. Kartu galime padaryti tikrą pažangą, kurios rezultatus jaustų ir Europos, ir Afrikos gyventojai. Tą galime padaryti spręsdami pasaulinio masto uždavinius, kurdami daugiau prekybos, investicijų ir visapusiško vystymosi galimybių ir patenkindami žmonių norą matyti demokratines reformas ir socialinį teisingumą.“

Strategine Afrikos ir ES partneryste siekiama bendrų tikslų. Ji grįsta ne įprastais pagalbos teikėjo ir gavėjo santykiais, o dviejų lygiaverčių šalių dialogu. ES yra didžiausia Afrikos žemyno prekybos partnerė. 2009 m. 36 proc. viso Afrikos importo sudarė prekės iš Europos. Europos institucijos taip pat yra antros pagal dydį pasaulyje pagalbos Afrikai teikėjos. Europos Komisija per įvairiais finansines priemones įsipareigojo bendrai Afrikos ir ES strategijai ir jos teminėms partnerystės sritims 2007–2013 m. skirti 24,4 mlrd. EUR.

Per diskusijas siekiama sustiprinti politinį ir techninį abiejų institucijų bendradarbiavimą, suteikti naują impulsą įgyvendinti bendrą Afrikos ir ES strategiją ir spręsti būsimos politinės darbotvarkės klausimus.

Bendra Afrikos ir ES strateginė partnerystė

2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje 80 Afrikos ir Europos valstybių ir vyriausybių vadovų priėmė bendrą Afrikos ir ES strategiją. Abi pusės susitarė drauge ginti bendrus interesus ir siekti strateginių tikslų ir spręsti ne tik įprastus vystymosi klausimus, neapriboti geografinės taikymo srities Afrikoje ir įtraukti ne tik institucijas, bet ir nevalstybinius subjektus. Bendroje strategijoje nustatyta bendra ilgalaikė Afrikos ir ES santykių globalizuotame pasaulyje ateities vizija. Remiantis šia vizija ir bendrais principais bendroje Afrikos ir ES strategijoje apibrėžtos aštuonios konkrečios partnerystės sritys: taika ir saugumas; demokratinis valdymas ir žmogaus teisės; prekyba, regioninė integracija ir infrastruktūra; Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT); energetika; klimato kaita; migracija, judumas ir užimtumas; mokslas, informacinė visuomenė ir kosminė erdvė.

Afrikos ir ES vadovai vėl susitiko 2010 m. lapkričio mėn. renginyje, kurio pagrindinė tema buvo investicijos, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, ir mėgino sukurti naują, platesnio užmojo dviejų žemynų bendradarbiavimo pagrindą. Jie patvirtino, kad bendra Afrikos ir ES strategija yra jų santykių politinis pagrindas. Šiai strategijai įgyvendinti buvo priimtas bendras 2011–2013 m. veiksmų planas, kuriame nustatyti konkretūs tęstini ir nauji veiksmai strateginėse srityse ir numatyta, kaip toliau bus gerinami nuo 2007 m. pasiekti rezultatai.

Afrikos Sąjunga ir Afrikos Sąjungos Komisija

2002 m. įkurta Afrikos Sąjunga šiuo metu vienija 53 valstybes nares. Tai pirmoji Afrikos institucija ir pagrindinė organizacija. Pagrindiniai tikslai – siekti žemyno vienovės ir solidarumo, užtikrinti politinę ir ekonominę integraciją, skatinti taiką ir saugumą, demokratinius principus ir institucijų veiklą, taip pat tvarų vystymąsi.

Afrikos Sąjungos Komisija – pagrindinė už praktinį Afrikos Sąjungos valdymą atsakingą institucija ir pagrindinė Europos Komisijos partnerė įgyvendinant Afrikos ir ES strateginę partnerystę. Komisiją sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir aštuoni Komisijos nariai. Jos būstinė – Adis Abeboje, joje šiuo metu dirba 1 500 darbuotojų.