Iš apyvartos išimtų padirbtų eurų monetų skaičius sumažėjo 15 proc., palyginti su ankstesniais metais: nuo 186 000 iki 157 000 monetų. 2 eurų nominalo monetos tebeklastojamos dažniausiai – jos sudaro beveik du trečdalius visų aptiktų padirbtų eurų monetų. Tai, kad padirbtų eurų monetų nėra daug, yra valstybių narių, Komisijos OLAF (ES kovos su sukčiavimu tarnybos) ir kitų Europos institucijų bendrų veiksmų rezultatas.

Apskritai padirbtų monetų skaičius labai mažas, palyginti su bendru tikrų monetų skaičiumi – šiuo metu į apyvartą išleista maždaug 16 mlrd. tikrų eurų monetų (trijų didžiausių – 50 centų, 1 euro ir 2 eurų – nominalų). Taigi 100 tūkst. tikrų monetų tenka viena padirbta moneta.

Už kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: „Didžiausia rizika gauti padirbtų monetų ir banknotų kyla parduotuvių savininkams, mažoms įmonėms ir piliečiams. Todėl, norint apsaugoti sąžiningus mokesčių mokėtojus, labai svarbu kovoti su pinigų padirbinėjimu. Labai džiaugiuosi, kad OLAF pastangomis euras yra gerai apsaugotas. Ir toliau stengsimės nustatyti pinigų klastojimo atvejus bei iš pašaknių išnaikinti tokią neteisėtą veiklą visoje Europoje.“

Valstybėse narėse ir ES mastu įgyvendinant visapusiškas prevencijos ir aptikimo priemones pasiekta gerų rezultatų kovoje su eurų padirbinėjimu. Šios priemonės – tai teisės aktai, techninė analizė ir bendradarbiavimas, teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas ir teisminis bendradarbiavimas. Be to, padirbtų monetų gali nepriimti tinkamai sureguliuoti prekybos automatai ir kiti aparatai, kuriuose atsiskaitoma monetomis.

Šios priemonės rodo valstybių narių ir ES institucijų pastangas aptikti padirbtas eurų monetas ir išimti jas iš apyvartos, taip pat jų daromą pažangą. Remdami šias pastangas, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. Šiame reglamente nustatytos taisyklės, kuriomis finansų įstaigų reikalaujama užtikrinti, kad visos jų pakartotinai į apyvartą išleidžiamos eurų monetos būtų tikros.

Kalbant apie padirbtus eurų banknotus, už eurų banknotų apsaugą nuo padirbinėjimo atsakingo Europos centrinio banko paskelbtais duomenimis, 2011 m. iš apyvartos išimta maždaug 606 tūkst. banknotų. 2011 m. bendras iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų skaičius buvo 19,3 proc. mažesnis negu 2010 m. Ir toliau dažniausiai klastojami 20 ir 50 eurų nominalo banknotai.

Komisija vykdo programą „Periklis“. Tai mainų, paramos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo klastojimo. 2011 m. pagal šią programą Komisija (OLAF) įgyvendino 16 projektų, skirtų eurų banknotų ir monetų apsaugai nuo padirbinėjimo. Tai daugiausia buvo konferencijos ir seminarai, skirti nacionalinių teisėsaugos institucijų, nacionalinių centrinių bankų, komercinių bankų, valiutos keityklų ir teisminių institucijų atstovams. Įgyvendinant projektus buvo teikiama techninė, mokslinė ir operatyvinė pagalba, rengiamas specializuotas profesinis mokymas, stiprinamas kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir gerinamas informuotumas apie eurų klastojimą. Šie veiksmai turėtų būti tęsiami pagal programą „Periklis 2020“, kurią 2011 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal ES taisykles Komisija atsakinga už Europos techninį ir mokslinį centrą, kuris analizuoja ir klasifikuoja naujas padirbtas kaltines eurų monetas. Šis centras įsteigtas OLAF. Jis naudojasi Monnaie de Paris monetų kalyklos technine įranga ir įrenginiais.

Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos centriniu banku (ECB), Europolu, Interpolu ir kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis. Europos centrinis bankas atsakingas už padirbtų eurų banknotų analizę. Europolas ir Interpolas sudaro geresnes sąlygas keistis informacija, atlieka operatyvinę bei strateginę analizę ir taip padeda valstybių narių teisėsaugos institucijoms kovoti su sunkiu organizuotu nusikalstamumu.