Pastarojo meto įvykiai – Arabų pavasaris ar teroristiniai išpuoliai Norvegijoje – rodo, kaip svarbu ES gebėti greitai ir veiksmingai reaguoti į sparčiai kintančią krizinę padėtį. Todėl Europos Komisija padidins vidaus reikalų finansavimą ir patobulins bei supaprastins šios srities ES lėšų skyrimo būdus.

Pagal kitą daugiametę finansinę programą (2014–2020 m.) Komisija siūlo bendrą 10,7 mlrd. EUR vidaus reikalų biudžetą. Tai yra beveik 40 proc. daugiau nei bendras 2007–2013 m. biudžetas.

Migracijos srautams valdyti ir grėsmei saugumui šalinti bus skirta daugiau lėšų, o vietoj šešių fondų liks du: naujas prieglobsčio ir migracijos fondas (bendras biudžetas – 3,869 mln. EUR) ir naujas vidaus saugumo fondas (4,648 mln. EUR). Supaprastinus taisykles, paspartinus procedūras ir sumažinus biurokratizmą, bus užtikrinta, kad būtų greičiau pasiekta praktinių rezultatų.

„Šiais pasiūlymais didiname ES gebėjimą teikti paramą, kai ir kur jos labiausiai reikia. Siekiant spręsti vis labiau tarptautinius ES kylančius uždavinius, labai svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą ir nustatyti lankstesnes taisykles. ES reikia sparčiau ir veiksmingiau reaguoti į tokius įvykius, kaip pastarųjų mėnesių įvykiai Šiaurės Afrikoje“, – sakė už vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström.

Lietuvai iš šio fondo siūloma skirti iki 150 milijonų eurų (apie 518 milijonų litų) per 2014-2020 metus. Šis finansavimas teikiamas pagal Lietuvos vykdomą Supaprastinto geležinkelio tranzito į Kaliningradą schemą. Tai ženkli suma, kurią bus galima naudoti investicijoms į infrastruktūrą, supaprastinto tranzito srityje dirbančių tarnautojų mokymams ir kitai tiesiogiai susijusiai veiklai.

Paskelbtame Komisijos komunikate pasiūlytais abiem fondais bus suteiktos finansavimo galimybės tokiose politikos srityse kaip prieglobstis ir migracija, veiksmingo sienų valdymo sistemos, kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu ir daug kitų sričių.

Prieglobsčio ir migracijos fondas bus pirmiausia skirtas žmonių srautams ir integruotam migracijos valdymui. Iš jo lėšų bus remiami veiksmai, susiję su visais migracijos aspektais, įskaitant prieglobstį, teisėtą migraciją, integraciją ir neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą. Jo bendras biudžetas – 3,869 mln. EUR.

Vidaus saugumo fondo lėšomis bus remiamas Vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas ir ES požiūris į teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, įskaitant Sąjungos išorės sienų valdymą. Jo bendras biudžetas bus 4,648 mln. EUR, iš kurio taip bus finansuojamas naujų IT sistemų, kaip antai būsimos atvykimo ir išvykimo sistemos ir registruotų keliautojų programos, rengimas.

Dėl tokios naujos finansavimo struktūros visiems partneriams bus lengviau suprasti taisykles ir bus pasiekta masto ekonomija. Be to, pagal abu fondus numatytas lankstus reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmas leis greitai reaguoti į sparčiai kintančią krizinę padėtį, kaip antai mišrius migrantų srautus, teroristinius išpuolius arba kibernetines atakas. Abu fondai pakeis Europos fondą trečiųjų šalių piliečių integracijai, Europos pabėgėlių fondą, Išorės sienų fondą, Europos grąžinimo fondą ir dvi specialiąsias programas – „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ ir „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“.

Lisabonos sutartyje, Stokholmo programoje ir jos veiksmų plane apibrėžta ES veiksmų vidaus reikalų srityje iki 2014 m. apimtis. ES vidaus reikalų politikos finansavimas po 2013 m. neturėtų apsiriboti vien šiuo planu, juo pirmiausia turėtų būti siekiama gauti rezultatų ir geriau papildyti nacionalinius biudžetus. Prasidėjus kitai daugiametei finansinei programai (2014–2020 m.) Komisija aptars su kiekviena dalyvaujančia valstybe, kaip vidaus reikalų finansavimu galima geriausiai prisidėti siekiant šios srities ES politikos tikslų. Šiuo dialogu bus užtikrintas dėmesys politiniams prioritetams ir rezultatams.

Dabar šie teisėkūros pasiūlymai bus svarstomi ir dėl jų deramasi su Europos Parlamentu ir Taryba. Fondai turėtų pradėti veikti 2014 m.