Lietuva yra viena iš mažiausių mokesčių šalių Europos Sąjungoje (ES). Bendras mokesčių, tarp jų ir socialinių, lygis yra tarp šešių žemiausių ES. Remiantis statistika, mokesčiai Lietuvoje sudaro 29,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidutiniškai jie siekia 38,4 proc. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva yra tarp Latvijos (26,6 proc.) ir Estijos (35,9 proc.). Šios išvados paskelbtos naujausiame Europos Komisijos ir Eurostato tyrime, kuriame apibendrinami 2009 m. duomenys ir lyginami 2011 m. įvairių mokesčių tarifai.

Mokesčių tarifai 2011 m. duomenimis

Lietuvoje taikomo PVM tarifo dydis – 21 proc. – yra artimas ES vidurkiui (20,7 proc.). Palyginti su kitomis šalimis, pats mažiausias 15 proc. PVM tarifas yra Kipre ir Liuksemburge, o didžiausias – Danijoje, Švedijoje ir Vengrijoje, kur jis siekia 25 proc. Palyginti su Baltijos šalimis, Latvijoje taikomas 22 proc. tarifas, o Estijoje – 20 proc.

Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje taip pat yra tarp mažiausių Europoje. Pelno mokestis mažėjo nuo 1995 m. taikytų 29 proc. iki 15 proc., taikomų dabar. Mažesni tarifai yra Bulgarijoje ir Kipre (po 10 proc.) bei Airijoje (12,5 proc.). Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, o Estijoje – 21 proc. Didžiausi pelno mokesčio tarifai - Maltoje (35 proc.), Prancūzijoje (34,4 proc.) ir Belgijoje (34 proc.). Vidutinis ES pelno mokesčio dydis yra 23,2 proc.

15 proc. gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių ES. Mažesnį šio mokesčio tarifą taiko tik Bulgarija (10 proc.). Estijoje taikomas 21 proc., o Latvijoje – 25 proc. tarifas. Didžiausi gyventojų pajamų mokesčiai – Švedijoje (56,4 proc.), Belgijoje (53,7 proc.) ir Nyderlanduose (52 proc.). Nuo 2000 metų gyventojų pajamų mokesčio dydis Lietuvoje sumažėjo net 18 procentinių punktų (nuo 33 proc.).

Lietuvos pasirinktą kryptį rekomenduoja ir Europos Komisija metiniame ES augimo tyrime. Tyrime konstatuojama, kad mokesčių darbo jėgai ir atlyginimams mažinimas skatina darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą.

Vartojimo, darbo ir kapitalo apmokestinimas

Vartojimo, kapitalo ir pelno apmokestinimas Lietuvoje yra mažesnis nei vidutiniškai ES. 2009 m. duomenimis, faktinė vartojimo mokesčių našta, kuri apskaičiuojama visus vartojimo mokesčius padalijus iš namų ūkių vartojimo išlaidų, buvo 16,5 proc., t. y. vienas iš penkių žemiausių rodiklių Europoje. Nuo 2008 m. iki 2009 m. ji sumažėjo vienu procentiniu punktu.

2009 m. duomenimis, faktinė mokesčių našta, tenkanti darbuotojams Lietuvoje, sudarė 33,1 proc. Šis rodiklis apskaičiuojamas visų tiesioginių ir netiesioginių mokesčių darbuotojams bei socialinio draudimo įmokų sumą padalijus iš bendros apskaičiuotos darbuotojų atlyginimų sumos. Jis artimas Europos vidurkiui. Mokesčiai darbuotojams sudarė didžiausią dalį – daugiau nei pusę – Lietuvos biudžeto pajamų.

Iš kapitalo mokesčių Lietuvoje surenkamų valstybės pajamų dalis buvo viena iš trijų žemiausių Europos Sąjungoje, kaip rodo 2009 m. duomenys. Jie sudarė apie 3,3 proc. BVP, palyginti su 6,6 proc. ES vidurkiu. Faktinė mokestinė našta kapitalui (santykis tarp valstybės pajamų iš visų kapitalo mokesčių ir visų potencialiai apmokestinamų kapitalo ir verslo pajamų) buvo apie 10,9 proc., tarp dviejų mažiausių iš tų ES šalių, kurios pateikė duomenis. Latvijoje ji sudarė 10,3 proc., Estijoje – 14 proc.

Biudžeto pajamos iš aplinkos mokesčių 2009 m. buvo tarp šešių mažiausių ES. Jos sudarė 2 proc. BVP.

Bendros Vyriausybės gautos mokestinės pajamos 2009 m. sudarė 47,6 proc. visų surenkamų mokesčių, t.y. net 10 procentinių punktų mažiau nei ES vidurkis. Savivaldybėms teko 11,9 proc. bendrų mokestinių pajamų, t. y. šiek tiek daugiau nei vidutiniškai ES. Lietuva išsiskyrė tuo, kad 39,7 proc. bendrų mokestinių pajamų pateko į socialinės apsaugos fondus. Šis rodiklis yra tarp penkių aukščiausių tarp ES narių.