Kasmet Europoje dėl miestų plėtros ir transporto infrastruktūros prarandamas didesnis nei Berlyno miestas dirvožemio plotas. Dėl šios netausios tendencijos ateities kartoms gali nebelikti derlingo dirvožemio ir gruntinio vandens telkinių. Šiandien paskelbtoje naujoje ataskaitoje Europos Komisija rekomenduoja imtis trijų pakopų strategijos, kuria būtų siekiama apriboti dirvožemio sandarinimo plitimą, sumažinti jo poveikį ir vertingo dirvožemio nuostolius kompensuoti veiksmais kitose srityse.

„Nuo dirvožemio priklauso pagrindinės ekosistemų funkcijos, be kurių gyvybė mūsų planetoje išnyktų, – sakė už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas. – Negalime sau leisti dirvožemio toliau kloti grindiniu. Tai nereiškia, kad turime sustabdyti ekonomikos plėtrą ar infrastruktūros tobulinimą, tiesiog reikia tausesnės strategijos.“

Žemės užklojimas asfaltu

Dirvožemis yra sandarinamas, kai padengiamas nepralaidžiu sluoksniu, kaip antai, asfaltu arba betonu. 1990–2000 m. ES kasdien buvo prarandami ne mažiau kaip 275 ha dirvožemio. Tai sudaro 1000 km2 per metus. Pusė šio dirvožemio ploto visam laikui padengta nepralaidžiu sluoksniu – ant jo pastatyti pastatai, nutiesti keliai, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Ataskaitos duomenimis, pastaraisiais metais ši tendencija sumažėjo iki 252 ha per dieną, tačiau žemės vartojimo tempas tebekelia susirūpinimą. 2000–2006 m. dirbtinai sukurto paviršiaus plotas ES padidėjo vidutiniškai 3 proc., Airijoje ir Kipre – 14 proc., o Ispanijoje – 15 proc.

Rekomendacijos

Ataskaitoje siūloma trijų pakopų strategija šiai problemai spręsti.

• Dirvožemio sandarinimo plitimą riboti geriau planuojant teritorijas arba persvarstant subsidijų, kuriomis netiesiogiai skatinama sandarinti dirvožemį, skyrimą.
• Imtis poveikio mažinimo veiksmų, kad tais atvejais, kai dirvožemio sandarinimo išvengti neįmanoma, žala būtų kuo mažesnė, pvz., vietoj įprasto asfalto arba cemento naudoti pralaidžius paviršius, o pastatus dengti vadinamaisiais žaliaisiais stogais.
• Taikyti kompensuojamąsias priemones, kad dirvožemio nuostolius bent iš dalies atsvertų kitos srities pažanga. Tai gali būti išmokos, kaip Čekijoje ir Slovakijoje, arba jau užkloto dirvožemio atkūrimas. Gerų praktinių pavyzdžių galima rasti Drezdene ir Vienoje.

Šios ataskaitos rezultatai bus įtraukti į techninį Komisijos dokumentą dėl dirvožemio sandarinimo, kurį sudaryti padeda nacionaliniai ekspertai. Dokumente bus pateiktos gairės nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms dėl geriausių praktinių dirvožemio sandarinimo apribojimo ir jo poveikio mažinimo būdų. Jis bus užbaigtas rengti 2012 m. pradžioje.

Dėl dirvožemio sandarinimo negrįžtamai prarandamos biologinės jo funkcijos. Kadangi vanduo negali nei prasiskverbti, nei išgaruoti, padidėja jo nuotėkis ir kartais ištinka pražūtingi potvyniai. Kraštovaizdis suskaidomas ir buveinės tampa per mažos arba pernelyg izoliuotos, kad jose išliktų tam tikros rūšys. Be to, visam laikui prarandamas tos žemės maisto gamybos potencialas. Komisijos Jungtinis tyrimų centras nustatė, kad kasmet dėl dirvožemio sandarinimo prarandama keturi milijonai tonų kviečių.

Dirvožemio sandarinimas plinta daugelyje Europos regionų: pusėje Nyderlandų regionų, aštuoniose Italijos provincijose (Verčelio, Lodžio, Veronos, Pjačencos, Parmos, Kampobaso, Materos ir Katancaro), trijuose Prancūzijos departamentuose (Vandėjos, Tarno ir Garonos bei Korezo), Lenkijos Poznanės regione, Austrijos Vakarų Štirijos regione, Estijos Põhja-Eesti regione ir Slovėnijos Jugovzhodna regione.

Komisijos Dirvožemio apsaugos teminėje strategijoje nurodoma, kad dirvožemio būklės blogėjimas, įskaitant jo sandarinimą, yra aktuali ES problema. Siekiant apsaugoti Europos dirvožemį, Komisija su Europos Parlamento pritarimu 2006 m. pristatė Dirvožemio pagrindų direktyvos pasiūlymą . Tačiau dėl kai kurių valstybių narių prieštaravimo pasiūlymas šiuo metu tebėra Taryboje.