Europos Komisija ragina Lietuvą užtikrinti, kad nacionalinė teisė, kuria reglamentuojamas tam tikrų planų ir programų poveikio aplinkai vertinimas, atitiktų ES taisykles. Galiojančiuose šios srities Lietuvos teisės aktuose yra trūkumų. Remdamasi už aplinką atsakingo Komisijos nario Janezo Potočniko rekomendacija, Komisija teikia Lietuvai pagrįstą nuomonę. Jei per du mėnesius Lietuva neužtikrins atitikties ES teisei ir nepateiks patenkinamo atsakymo, bylą Komisija gali perduoti Europos Teisingumo Teismui.

Komisija reikalauja, kad Lietuva nuodugniau įgyvendintų Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvą – dokumentą, kuriuo remiantis turi būti vertinamas tam tikrų planų ir programų poveikis aplinkai. 2008 m. balandį ir 2009 m. spalį Komisija pranešė Lietuvai, kad minėta direktyva nevisiškai perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę ir kad atitinkamuose Lietuvos teisės aktuose yra trūkumų.

Dalį Komisijos nustatytų trūkumų Lietuva pašalino, tačiau kai kuriems detaliesiems teritoriniams planams atitinkami teisės aktai vis dar netaikomi. Pagal direktyvą apie planus ir programas visuomenė turėtų būti aiškiai ir suprantamai informuojama, be to, jai turėtų būti suteikta galimybė reikšti nuomonę – galiojančiais Lietuvos teisės aktais tokia galimybė numatyta tik iš dalies.

Pagrindiniai faktai. Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyva

Pagal Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvą turi būti atliekami nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų parengtų planų ir programų, kurie, kaip manoma, gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, strateginiai poveikio aplinkai vertinimai. Rengiant minėtus planus ir programas tokie vertinimai suteikia galimybę atsižvelgti į konkrečius aplinkos apsaugos klausimus ir taip padėti siekti tvaraus vystymosi tikslų.

Vertinimai atliekami planų rengimo etapu, dar tų planų nepatvirtinus. Atliekant vertinimą turi būti rengiama aplinkos apsaugos ataskaita, kurioje išsamiai apibūdinamas galimas reikšmingas poveikis aplinkai ir nurodomos deramos alternatyvos; be to, turi būti konsultuojamasi su visuomene, už aplinkos apsaugą atsakingomis valdžios institucijomis, o jei poveikis gali būti tarptautinis – ir su kitomis valstybėmis narėmis. Taigi tokie vertinimai – svarbus informacijos šaltinis ES piliečiams.