Išsivysčiusiose akcijų rinkose vasario mėnesį gerokai sustiprėjo kursų svyravimų intensyvumas. Išaugo abejonės, ar išsilaikys pagerėjusi JAV ir Europos ekonomikos situacija.

Nuomonės šiuo klausimu skiriasi neįprastai smarkiai, ypač dėl patvarumo. Be to, čia prisideda ir vis dar rūkstantys Graikijos valstybės finansų krizės dūmai. Jie sukelia vis didesnį politinį bangavimą. Nors išspręsti įtemptą situaciją ir sustabdyti galimą domino efektą Pietų Europoje yra suinteresuoti visi rinkos dalyviai, tačiau tiek Graikijos viduje, tiek išorėje vis dažniau pusbalsiu pasigirsta emocinių ir nacionalistinių gaidelių.

Kai vieni jaučiasi reguliuojami ES ir ypač Vokietijos, kiti save laiko nuolatiniais ES iždininkais ir rodo pasipriešinimą bet kokioms gelbėjimo operacijoms. Kuo labiau šiuose debatuose kyla tonas, tuo mažiau šansų lieka ES gelbėjimo paketui.

Graikijoje ir toliau tęsiasi krizė

Sprendimą dar labiau apsunkina Europos sutartyse numatyta sąlyga „No-Bailout“ (angl. jokios finansinės pagalbos). Šitaip auga grėsmė, kad kredito reitingų agentūros Graikijos valstybines obligacijas nuvertins žemiau investavimo reitingo. Dėl tokio žingsnio bent jau kurį laiką Graikijos obligacijos patirtų milžinišką spaudimą, tačiau tai neturėtų niekaip atsiliepti Centrinės ir Rytų Europos rinkoms.

Graikijai patyrus sunkumų dėmesio centre atsidūrė ir kitos silpnesnių eurą įsivedusios valstybių, pavyzdžiui, Ispanijos, Portugalijos ir Airijos, o drauge ir visos euro zonos stabilumas. Periferinėse euro zonos šalyse kapitalo grąžos marža per mėnesį išsiplėtė, o euras vasario mėnesį JAV užleido dar daugiau pozicijų doleriui. Todėl vis dėlto iki šiol stebina Centrinės ir Rytų Europos rinkų stabilumas.

Pinigų politika JAV ir Europoje išlieka ekspansyvi

JAV ekonomikos rodikliai liudija ekonominės padėties pagerėjimą per pastaruosius tris ketvirčius. Ekonomikos augimo skaičiai buvo geresni, nei tikėjosi dauguma rinkos dalyvių. Tačiau dinamika ateityje vis dėlto turėtų sulėtėti, tai rodo ir gana įvairūs preliminarių ekonomikos rodiklių ir apklausų rezultatai (vartotojų pasitikėjimo indeksas, ISM).

Vis dėlto išlieka aktualus klausimas, ar patvarus bus ekonomikos atsigavimas, kai baigsis teigiamas valstybinių ekonomikos gaivinimo programų poveikis. JAV gyvenamojo būsto rinka ir toliau siekia, kad susiformuotų dugnas. Vasario mėnesį paskelbtais duomenimis vartotojų pasitikėjimas smarkiai krito, tačiau už tai atsakomybė galėtų tekti kaip niekada prastiems praėjusio mėnesio orams.

Darbo rinkoje pirmąsyk po ilgo laiko vėl buvo sukurta darbo vietų, ir palyginti su praėjusiu mėnesiu nedarbo lygis nukrito iki 9,7 proc., taigi pagaliau nebe dviženklis. Ateinančiais mėnesiais numatytas gyventojų surašymas, nors ir laikinai, padidins užimtumą. Tačiau dar per anksti atšaukti pavojaus signalą: atsižvelgiant į užslėptas nedarbo formas (darbo laiko sutrumpinimą prieš darbuotojo valią ir panašiai) galima teigti, kad net daugiau nei 16 proc. JAV darbingo amžiaus žmonių teko tiesiogiai pajusti krizės darbo rinkoje padarinius.

Į viską atsižvelgus, JAV ekonomika atsigauti turėtų lėtai. Taip pat užtruks, kol po pasiekto krizės lygio atsigaus ir Vakarų Europa . Paskutiniai konjunktūros rodikliai toli gražu nebuvo puikūs, o ypač nuvylė Vokietijos instituto IFO indeksas.

Kadangi kaip ir anksčiau pajėgumai išnaudojami itin menkai, ir toliau išsivysčiusių pramonės šalių ūkiams infliacijos spaudimo nesitikima. Dėl šios priežasties ateinančiais mėnesiais palūkanų lygis pramonės šalyse turėtų nekisti, išlikdamas žemas bent jau artimiausiu laiku.

Žvelgiant į ekonomikos augimą, greičiausiai dar ilgus metus neišnaudosiantį viso potencialo, ir žemą infliaciją ateinančiais metų ketvirčiais, ilgalaikių obligacijų grąža kilti turėtų tik iki tam tikros ribos. Vis dėlto nuolat kintant konjunktūros perspektyvoms ir vyraujant dideliam vyriausybių finansavimo poreikiui, bet kuriuo metu galima tikėtis nedidelio trumpalaikio investicijų grąžos augimo. Taip pat laikas parodys, ar JAV Centrinis bankas tikrai sugebės greitai atstatyti ir atkurti savo balansą, gerokai išplėstą be perstojo gaivinant ekonomiką.

Rytų Europos akcijų rinkos patyrė kursų nuosmukių

Rytų Europos euroobligacijų (Vyriausybių ir įmonių obligacijų) grąža, palyginti su euro zonos valstybių obligacijomis, per šį mėnesį beveik nepakito. Centrinės ir Rytų Europos ekonomika vis dar patiria spaudimą, kurį lemia glaudžios ekonominės sąsajos su ES šalimis.

Palengva atsigaunanti senųjų ES valstybių narių pramonės gamyba ateinančiais mėnesiais turėtų teigiamai paveikti Rytų Europos ekonomiką ir išjudinti eksportą. Visgi dar vienas svarbus Centrinės ir Rytų Europos ekonomikos ramstis – tai vidaus paklausa, kuri beveik visame regione, išskyrus Lenkiją, vis dar mažėja. Kelias iki prieš krizę vyravusio lygio bus ilgas.

Rytų Europos akcijos vasario mėnesį smuko, nes imta nuogąstauti dėl rizikos vengimo laipsnio ir palūkanų augimo. Silpniausia buvo Turkijos rinka, kur akcijų kursai dėl gausiai aptarinėjamų politinių neramumų krito daugiau nei 10 proc. Nors Kinijos, Indijos ir Brazilijos kursai vasario mėnesį daugiausiai judėjo horizontaliai.

Kylančios rinkos išlieka perspektyvios

Galiausiai rinkos stebėtojai garsiau pareiškė, kad kylančių rinkų akcijos, kurios per praėjusius metus pakilo maždaug 70 proc., jau ir vėl yra pervertintos. Tačiau jeigu remtumėmės akcijų kainų ir pelno santykiu (angl. P/E) pagal 2010 m. planuojamą pelną, šis pareiškimas gali nepasitvirtinti. Kylančių rinkų akcijų kainos ir pelno santykis, matuojant pagal MSCI kylančių rinkų indeksą (angl. MSCI Emerging Markets Index), šiuo metu sudaro beveik 13 ir yra maždaug 10 proc. žemiau išsivysčiusių šalių akcijų rinkų lyginamosios vertės.

Kylančios rinkos ateinančiais metais taip pat numato ir gerokai aukštesnius augimo rodiklius, ir priešingai nei Vakarų šalys, pavyzdžiui, JAV, Didžioji Britanija ir Japonija, atrodo stabiliau, jų bankai mažiau prasiskolinę. Tarp besiformuojančios ekonomikos šalių įžvelgiama gana aiškių vertinimo skirtumų – kursų ir pelno santykio skalė siekia nuo vos 9 (Rusija) iki istoriškai palyginti brangios Indijos akcijų rinkos – maždaug 17.

Šaltinis: Raiffeisen