Išankstiniais duomenimis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, tai 20,9 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Sumažėjimą lėmė neigiama neto migracija (daugiau emigravo negu imigravo), sudariusi 74,2 procento bendro sumažėjimo, ir neigiama natūrali kaita (daugiau mirė negu gimė) – 25,8 procento, praneša Statistikos departamentas.

Per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 96,3 tūkst. (2,8 proc.). 2010 m. pradžioje ketvirtadalis šalies gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, penktadalis – Kauno apskrityje. Mažiausios apskritys – Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės. Per paskutiniuosius penkerius metus gyventojų skaičius padidėjo tik Vilniaus apskrityje (0,2 proc.). Kitose apskrityse – sumažėjo, ypač Utenos (6,1 proc.), Šiaulių (5,3 proc.), Alytaus (5,2 proc.), Tauragės (5,1 proc.) ir Panevėžio (4,8 proc.).

Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens beveik 592 tūkst. gyventojų mažiau negu šių metų pradžioje.

Gimusieji, mirusieji, emigrantai ir imigrantai

Tarptautinė migracija

2009 m. 22 tūkst. emigrantų deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos, tai beveik 5 tūkst. daugiau negu 2008 m. Imigravo – 6,5 tūkst. žmonių, tai 2,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Tarptautinių migrantų didžiąją dalį sudarė Lietuvos Respublikos piliečiai, o ketvirtadalį – užsieniečiai.

2008 ir 2009 m. daugiau kaip pusė (atitinkamai 56 ir 52 proc.) emigrantų, deklaravusių savo išvykimą, tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją. 2009 m., palyginti su 2008 m., padaugėjo emigravusiųjų į Airiją (1,4 karto) ir Jungtinę Karalystę (1,3 karto), o beveik nekito – į Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją. Daugiausia emigruoja 25–29 metų amžiaus gyventojai. Per paskutiniuosius penkerius metus jie sudarė penktadalį visų emigrantų.

Gimstamumas

2009 m. gimė 36,7 tūkst. kūdikių, arba 1,6 tūkst. daugiau negu 2008 m., kuriais gimė 35,1 tūkst. kūdikių, arba 2,7 tūkst. daugiau negu 2007 m. Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 10,5 iki 11. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2009 m. buvo 1,53 (2008 m. – 1,47). Toks gimstamumo lygis dar neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. Kaip ir ankstesniais metais, maždaug kas trečias vaikas gimė santuokos neįregistravusiems tėvams.

Mirtingumas

2009 m. mirė 42 tūkst. žmonių, tai 1,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Pernai 1000 gyventojų teko 12,6 mirusiojo, o 2008 m. – 13,1. Aukščiausią lygį nuo 1950 m. mirtingumas buvo pasiekęs 2007 m. – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo.

Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 11,3 metų trumpesnė nei moterų. 2008 m. vyrų vidutinė tikėtina trukmė buvo 66,3, moterų – 77,6 metų. Klaipėdos apskrityje 2008 m. vyrų ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo beveik metais (0,98 ir 0,83 metų) ilgesnė už šalies vidurkį, o Utenos apskrityje – atitinkamai 2,15 ir 0,95 metų trumpesnė.

Santuokos ir ištuokos

2009 m. susituokė 20,6 tūkst. porų, arba 3,5 tūkst. porų mažiau negu 2008 m. Santuokų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 4,7 (2002 m.) iki 7,2 (2008 m.), o 2009 m. sumažėjo iki 6,2. 2009 m. daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Vilniaus (7,4), mažiausiai – Panevėžio apskrityje (5).