Praėjusiais metais vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 91,3 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Tai pats aukščiausias išsilavinimo lygis per pastarąjį dešimtmetį šalyje ir vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, praneša Statistikos departamentas.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2008 m., palyginti su 2005 m., Lietuva pagal gyventojų, turinčių ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, dalį pakilo iš penktosios vietos (87,6 proc.) į antrąją (90,6 proc.) ir aplenkė Estiją, Norvegiją, Slovakiją.

Gyventojai turintys vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m.

Per pastaruosius penkerius metus asmenų su žemesnio lygio išsilavinimu dalis sumažėjo nuo 12,4 iki 8,7 proc., o turinčiųjų aukšto lygio išsilavinimą – išaugo nuo 26,3 iki 31 procento.

Gyventojai pagal išsilavinimo lygius 2009 m.

2000–2009 m. aukštąjį išsilavinimą įgijo 241 tūkst. asmenų, iš jų 168 tūkst. – šalies universitetuose ir 73 tūkst. – kolegijose. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų su aukštuoju išsilavinimu skaičius šalyje padidėjo 179 tūkst., arba 49 procentais. 2000 m. iš 1000 gyventojų aukštąjį išsilavinimą turėjo 203, o 2009 m. – 255, arba kas ketvirtas šio amžiaus Lietuvos gyventojas.

Moterys geriau išsilavinusios nei vyrai. 2009 m. aukšto lygio išsilavinimą turėjo 36 proc. moterų ir 25,5 proc. vyrų, o žemesnio lygio – 7,7 proc. moterų ir 9,7 proc. vyrų.

Lietuvos moterys – labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje. Eurostato duomenimis, 2008 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą turėjo 91,7 proc. Lietuvos moterų, o tai aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje (Estijoje – 90 proc., Latvijoje – 88,8 proc.).

Mieste išsilavinusių gyventojų skaičius auga sparčiau nei kaime. 2009 m. aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 38 proc. miesto ir 15 proc. kaimo gyventojų (2000 m. atitinkamai – 25 ir 10 proc., 2005 m. – 32 ir 13 proc.).

Skirtumas tarp šio amžiaus miesto ir kaimo gyventojų, turinčių aukšto lygio išsilavinimą, didėjo – 2000 m. jis sudarė 15 procentinių punktų, 2005 m. – 19, o 2009 m. – 23 procentinius punktus.

Miesto ir kaimo gyventojų išsilavinimas 2009 m. procentais

Aukšto lygio išsilavinimą turinčių gyventojų daugiausia yra:

1. Vilniaus (42 proc.),
2. Kauno (36 proc.),
3. Klaipėdos (30 proc.) apskrityse.

Aukšto lygio išsilavinimą turinčių gyventojų mažiausiai yra:

1. Tauragės (15 proc.),
2. Marijampolės (19%) apskrityse.

Gyventojų išsilavinimas pagal apskritis 2009 m. | Procentais

Praėjusiais metais pagrindinio išsilavinimo nebuvo įgiję 129,2 tūkst., arba 5,6 proc. Lietuvos gyventojų, arba 7 proc. vyrų ir 5 proc. moterų, 7 proc. kaimo ir 5 proc. miesto gyventojų.