Rugpjūčio mėnesį Lietuvos eksportas išaugo 5,2 proc., tačiau metinis augimas ir toliau lėtėjo. Per metus eksportas išaugo 22,4 proc. ir tai buvo lėčiausias metinis eksporto augimas šiemet. Eksporto, kuris iki šiol bene daugiausiai prisidėjo prie ekonomikos atsitiesimo, plėtra turėtų mažėti ir ateityje. Tikėtina, kad 2012 metais neatsižvelgiant į kainų pasikeitimo įtaką, eksportas išaugs apie 10 procentų.

Nors didžiausia Lietuvos prekybos partnerė yra Rusija, į kurią eksportuojama apie 16 proc. visų prekių, į šią šalį keliauja tik 5 proc. lietuviškos kilmės prekių. Tuo tarpu Vokietijoje situacija priešinga – į šalį eksportuojama 9 proc. visų prekių, tačiau net 13 proc. visų Lietuvoje pagamintų produktų. Palyginti nedaug lietuviškos kilmės prekių iškeliauja į daugelį NVS šalių. Nors Baltarusijos rublis nuo metų pradžios nuvertėjo daugiau nei 60 proc., Lietuvos ekonomikai tai tikriausiai neturės didelės įtakos, kadangi į šią šalį iškeliauja tik 1 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto. Įskaičiavus ir reeksportuotas prekes, į Baltarusiją išvežama 6 proc. viso eksporto. Taigi, Lietuva yra daug labiau priklausoma nuo ES ekonomikos, o ne nuo rytų valstybių būklės.

Didėjant lietuviškos kilmės prekių eksportui, priešingai nei augant reeksportui, yra daugiau investuojama, sukuriama daugiau pridėtinės vertės ir naujų darbo vietų. Todėl žymus paklausos susitraukimas ES šalyse, skirtingai nei NVS šalyse, realią ekonomiką paveiktų skaudžiau.

Finansų rinkas supurtęs nerimas Lietuvos gyventojų vartojimo kol kas smarkiai nepaveikė. Mažmeninės prekybos, išskyrus transportą, augimas rugpjūtį pasiekė 10,1 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008 metų pradžios. Maisto, gėrimų ir tabako vartojimas rugpjūtį augo kelis kartus sparčiau nei pirmąjį pusmetį – tikėtina, kad nemažos teigiamos įtakos tam turėjo ir kasos aparatais pradėta apskaityti prekyba turgavietėse.

Rugpjūčio mėnesį itin paspartėjo ir mažmeninės prekybos automobilių degalais augimas. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius vidutinis metinis mažmeninės prekybos degalais augimas siekė 11 proc., o rugpjūtį jis paspartėjo iki 15,4 procento. Reikšmingos įtakos tam turėjo smulkios kontrabandos sumažėjimas dėl įsigaliojusių pasikeitimų, kai šeštąjį kartą kirtus sieną apmokestinamas į šalį įsivežamas kuras.

Namų ūkiai ir toliau galėtų bent iš dalies atsverti mažėjantį eksporto augimą. Tačiau jau rugsėjo mėnesį krito visų sektorių pasitikėjimo rodikliai. Tolimesnės Lietuvos ekonomikos vystimosi perspektyvos itin priklausomos nuo pasaulinės ekonomikos būklės. Prasidėjus recesijai euro zonoje ir JAV, Lietuvos gyventojų ir įmonių lūkesčiai toliau kristų, o tai paskatintų daugiau taupyti bei atidėti vartojimą ir investicijas. Šiuo metu, priešingai nei 2008 metais, nėra objektyvių priežasčių dėl kurių gyventojai turėtų mažinti vartojimą, o įmonės atidėtų investicinius planus. Deja, lūkesčių nulemtos savaiminio išsipildymo krizės nėra retas reiškinys.