Šių metų birželio mėnesį Estijos vartotojų kainų indeksas (infliacija) išaugo 3,5 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu ir 0,4 proc. su šių metų gegužės mėnesiu, praneša Estijos statistikos departamentas.

Per metus prekės ir paslaugos šalyje brango atitinkamai 3,7 ir 3,3 proc., kai maisto produktų ir pramoninių prekių kainos ūgtelėjo atitinkamai 3,2 ir 4,0 procento.

Europos komisijos teigiamai įvertintoje Estijoje nedarbo lygis per pirmąjį šių metų ketvirtį pakilo iki 19,8 procento. Daugiau nei trečdalis šalies bedarbių nedirbo daugiau nei vienerius metus. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis taip pat staigiai augo ir sudarė 15,5 proc., kai 2009 m. pirmąjį nedarbas sudarė 11,4 procento.

Pirmąjį šių metų ketvirtį prekių eksportas iš Estijos veikusiomis kainomis augo 17 proc. ir sudarė 27,5 mlrd. kronų (6,1 mlrd. litų), kai importas į Estiją augo 12 proc. ir sudarė 30,6 mlrd. kronų (6,7 mlrd. litų). Užsienio prekybos deficitas sudarė 3,1 mlrd. kronų (0,7 mlrd. litų).

Pasak bankų grupės „Nordea“ analitikų, eksporto srityje liūdniausiai atrodo Latvija, daugiausia savo prekių išvežanti į kaimynines Estiją ir Lietuvą, o geriausiai – Estija, beveik pusę prekių ir paslaugų eksportuojanti į Skandinaviją ir Rusiją ir turinti šviesias perspektyvas nuo ateinančių metų įsivesti eurą.

Euro įvedimas ir Mastrichto kriterijai

Mastrichto kriterijai, dar žinomi kaip konvergencijos  kriterijai, yra kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada ES šalys narės gali pereiti į trečią Europos Ekonominės ir pinigų sąjungos (EMU) etapą bei įsivesti eurą. Keturis pagrindinius kriterijus nustato Europos sąjungos sutartis. Kriterijų nustatymo tikslas yra išlaikyti kainų stabilumą Euro zonoje, į ją įsijungiant naujoms valstybėms narėms.

Tos šalys narės, kurios nori įsivesti eurą, privalo atitikti šiuos kriterijus:

1. Infliacija. Ne daugiau kaip 1,5 procentiniais punktais didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkis.
2. Vyriausybės finansai:
   • Metinis biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje. Arba bent jau reikalaujama pasiekti lygį, artimą 3 procentams. Išskirtinės ir laikinos išimtys yra leidžiamos tik tam tikrais atvejais.
   • Valstybės skola neturi viršyti 60 proc. (BVP) praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje. Jei šis tikslas negali būti pasiektas dėl tam tikrų sąlygų, šis rodiklis turi būti pakankamai ryškiai mažėjantis ir rodyti, kad tinkamas lygis bus pasiektas patenkinamu tempu.
3. Valiutos kursas. valstybė turi būti dalyvavusi Valiutų keitimo kursų mechanizme (ERM II) Europos pinigų sistemoje dvejus paskutiniuosius metus ir per šį laikotarpį nedevalvavusi savo valiutos.
4. Ilgalaikių paskolų palūkanų norma. Nominali ilgalaikių paskolų palūkanų norma turi būti ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais didesnė nei trijose geriausius rodiklius turinčiose valstybėse narėse atsižvelgiant į infliaciją.