2010 m. gruodžio mėnesį paskelbti svarbiausi teisės aktų pakeitimai mokesčių srityje, planuojami įgyvendinti 2011 metas. Esminių pokyčių verslui lemti jie neturėtų, tačiau pozityvių dalykų tikrai yra – nemažai nuostatų mažins verslo mokestinę naštą bei gerins Lietuvos investicinę aplinką.

Vienu pozityviausių mokesčių projektų pakeitimų verslui šiais metais yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinio 9 proc. tarifo viešbučių paslaugoms grąžinimas. Mažinant mokestinę naštą viešbučiams skatinamas paslaugų eksportas, kuriam Lietuvoje itin reikia paspirties. Ši lengvata kol kas eksperimentinio pobūdžio – priėmus ją metams bus žiūrima, ar tai paveiks viešbučių paslaugų kainas. Joms mažėjant tikėtina, kad pasibaigus lengvatos galiojimui ji bus pratęsta.

Kalbant apie PVM įstatymą, svarbu galėtų būti ir tai, kad importo PVM bus neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu importo metu žinoma, kad tos pačios prekės yra skirtos išgabenti į kitą Europos Sąjungos (ES) valstybę narę. Toks administracinės ir mokestinės naštos palengvinimas verslininkams susijęs su siekiu gerinti Lietuvos kaip tranzitinės valstybės aplinką.

Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimas neturėtų turėti didesnės įtakos verslo aplinkai Lietuvoje, nebent smulkiajam verslui. Įvedamas 5 proc. tarifas individualios veiklos pajamoms iš gamybos, prekybos ar daugumos paslaugų teikimo (kitai nei laisvas profesijas turinčiai individualiai veiklai), galėtų būti viena verslumo skatinimo Lietuvoje prielaidų. 5 proc. tarifas yra labai palankus, taigi individualios veiklos modelis tampa tikrai patraukliu smulkiajam verslui. Kita vertus, didėja mokestinių ginčų rizika ateityje, nes nėra iki galo atskirta (nėra baigtinio sąrašo), kuri veiklos rūšis papuola po 5, kuri – po 15 proc. tarifais. 10 proc. tarifų skirtumas nemenkas, tad potencialas mokestiniams ginčams tikrai didelis.

Nemažą įtaką verslui turėtų turėti dyzelino akcizo pakėlimas vietoj galiojusio 947 iki 1043 litų už 1000 litrų produkto. Dėl akcizo pakėlimo didėja dyzelino kaina verslui, nes konkurencinė kova tarp didmeninės dyzelino prekybos atstovų nėra didelė – tai turėtų atsiliepti įmonių biudžetams. Našta padidėjo, bet ji bent jau buvo prognozuojama – šis pakėlimas yra susijęs su įsipareigojimais ES. Taigi sudarydamos 2011 m. biudžetus įmonės turėjo būti tai numačiusios.

Kitas, tikrai teigiamas, įstatymų pakeitimų aspektas – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimas, kuris apskaičiuojant mokesčio dydį vietoj masinio nekilnojamojo turto vertės vertinimo leidžia naudoti individualų, atsižvelgiant į NT vertės nukritimą. Tai suteikia galimybę įmonėms susimažinti nekilnojamojo turto mokestinės vertės bazę, nuo kurios bus mokamas NT mokestis, reaguojant į realius rinkos svyravimus. Šis pakeitimas yra tikrai svarbus verslo aplinką gerinantis veiksnys.

Teigiamas pelno mokesčio įstatymo pakeitimas verslui – iš pelno mokamos tantjemos už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą nebelaikomos paskirstytu pelnu. Tai reiškia, kad išmokamomis tantjemomis bus galima mažinti vieneto apmokestinamąjį pelną.

Ne itin verslui palankus pelno mokesčio įstatymo pakeitimas – paankstintas pelno mokesčio deklaracijos pateikimo terminas. Vis tik Valstybės siekis prognozuoti įplaukų srautus yra suprantamas. Įmonėms tai reiškia administracinės naštos padidėjimą ir papildomų resursų deklaracijoms rengti poreikį.

Svarbiausias 2011-ųjų metų pakeitimas, kalbant apie investicinės aplinkos šalyje gerinimą, yra Mokesčių administravimo įstatymo papildymas. Jis numato galimybę mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių dėl išankstinio įpareigojančio susitarimo dėl būsimo sandorio (jų sekos) mokestinių pasekmių. Tai suteikia stabilumo, vieno esminių kriterijų investuotojams, priimant sprendimą į kurią valstybę investuoti.

Tenka apgailestauti, kad šio pakeitimo įsigaliojimas yra nukeltas į 2012 m., nes Lietuva yra bene vienintelė valstybė ES, kurioje nėra taikomi taip vadinami išankstiniai mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių susitarimai (angl. binding rules). Tačiau bet kuriuo atveju, jei per 2011 metus bus pasiruošta praktiniam šio instrumento taikymui, ilgalaikėje perspektyvoje šis pokytis (kartu su kitomis priemonėmis) tikrai ženkliai padės Lietuvai konkurencinėje kovoje regione dėl investicijų.

Nors 2011 m. mokestinės aplinkos pakeitimai išties gerina Lietuvos perspektyvas investicinėje aplinkoje, esminiu dalyku, kuris sudarytų proveržį ir suteiktų jai ryškų konkurencinį pranašumą regione, galėtų būti „Sodros“ lubų darbo užmokesčiui įvedimas. „Sodros“ lubų klausimą būtina spręsti kartu su numatoma visos „Sodros“ sistemos reforma – tai būtų tikrai unikalus šansas principingai ir ryžtingai išspręsti šį jau gerokai užsitęsusį klausimą.