Gegužę bankų sistemoje vyravo balandį fiksuoti nedideli, tačiau gana įdomūs pokyčiai, pirmiausia susiję su besikeičiančia situacija naujų būsto paskolų rinkoje ir kiek pasikeitusia bankų klientų taupymo struktūra.

Bendrajame  paskolų portfelyje siurprizų neaptiktumėme – per mėnesį jis sumažėjo 362,8 mln. litų ir siekė 59,2 mlrd. litų. Nuo metų pradžios paskolų portfelis susitraukė 2,2 mlrd. litų.

Gegužę, nors ir nežymiai, toliau augo bendra indėlių suma nuo 42,2 iki 42,3 mlrd. litų, tačiau pati indėlių struktūra vėl kito nebūdingai ankstesniems mėnesiams. Bankų klientai toliau mažina santaupas terminuotųjų indėlių sąskaitose, tačiau auga pinigų kiekis indėlių iki pareikalavimo sąskaitose.

Panašios tendencijos vyrauja jau trečią mėnesį paeiliui, todėl peršasi išvada, kad bankų klientai pamažu keičia tiek vartojimo, tiek taupymo įpročius.

Kol kas sunku aiškiau nubrėžti naujas investicijų kryptis, tačiau aišku tiek, kad poreikis nuosavam būstui vėl atsiranda. Gegužę  Lietuvos bankų sistema išdavė 112,6 mln. litų vertės naujų būsto paskolų – daugiausia šiemet. Maža to, pirmąkart po ilgos pertraukos fiksuotas ir bendro būsto paskolų portfelio padidėjimas – 15,6 mln. litų iki 19,6 milijardo.

Tokie, nors ir nežymūs, judesiai byloja apie besiformuojančius naujus lūkesčius būsto rinkoje ir dar kartą parodo, kad būsto paskolų savininkų situacija yra kur kas stabilesnė nei mėginama vaizduoti, remiantis pavieniais nesėkmių pavyzdžiais.

Užtikrinti stabilumą ir nedidelį augimą bankams pavyko taikiai susitariant su finansinių problemų turinčiais skolininkais dėl paskolų restruktūrizavimo ir imantis aktyvesnių rinkodaros veiksmų naujų būstų rinkoje.

Tačiau santūrų optimizmą tebemalšina nesilpstančios politikų pastangos spręsti tikras ir tariamas problemas  masiškai keičianti įstatymus. Vien šiuo metu Seime yra 8 teisės aktai, kurių priėmimas lemtų esminius pokyčius teisinėje aplinkoje ir turėtų neigiamos įtakos vertinant skolinimo verslui ir gyventojams riziką.