Staigus ekonomikos augimas pirmą šių metų pusmetį turėjo teigiamą įtaką darbo rinkai. Visose trijose Baltijos šalyse užimtumas vėl didėja. Baltijos šalyse nedarbo lygio augimas 2009 metais tarp Europos šalių buvęs mažiausias, 2011 metais tapo didžiausias. Palyginti su ankstesniais metais, 2011 metų antrą ketvirtį Estijoje nedarbas šoktelėjo net 7,8 proc., Lietuvoje – 4,3 proc., Latvijoje – 3,3 procento.

2010 metų pirmą ketvirtį Estijos darbo rinkos nuosmukiui pasiekus žemiausią lygį ir prasidėjus atsigavimui, Estijoje iš 109 tūkstančių prarastų darbo vietų buvo atkurta 49 tūkstančiai. Per paskutinius penkis ketvirčius dirbančiųjų skaičius Lietuvoje padidėjo 57 tūkstančiais, Latvijoje – 50 tūkstančių. Palyginti su žemiausiu lygiu, kuris buvo 2010 metais, užimtumas Estijoje atkurtas – 8,9 proc., Latvijoje – 5,5 proc., Lietuvoje – 4,3 procento.

Bedarbių skaičius mažėja. Jų skaičius labiausia sumažėjo Estijoje – darbo ieškančių asmenų dalis sumažėjo 6,5 procentinio punkto, palyginti su pirmu šių metų ketvirčiu, kai šio rodiklio vertė buvo didžiausia. Latvijoje antrą šių metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo 4,3 procentinio punkto – iki 16,2 proc., o pirmą 2010 metų ketvirtį jis buvo 20,5 procento. Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių nedarbo lygis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. Nedarbo lygis visose trijose Baltijos šalyse mažės ir toliau, tačiau dar keletą artimiausių metų nedarbo rodikliai bus aukšti.

Nepaisant to, kad tarp visų trijų Baltijos šalių Latvijoje nedarbo lygis yra didžiausias, darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, augimas antrą šių metų ketvirtį buvo didžiausias. Palyginti su praėjusiais metais, Latvijoje vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas buvo 5,5 proc., tuo tarpu Estijoje jis buvo 4,2 proc., Lietuvoje – 2,5 procento. Latvijoje vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (667 eurų), buvo didesnis negu Lietuvoje (610 eurų), tačiau mažesnis negu Estijoje (857 eurų). Estijoje vidutinis mėnesio darbo užmokestis pasiekė didžiausią lig šiol buvusį lygį.

Tuo tarpu infliacija yra gana didelė ir slopina namų ūkių perkamąją galią. Realusis darbo užmokestis, kuris rodo vartotojų kainų indekso pokyčius, augimo tempais atsilieka nuo augančio užimtumo. Realiojo darbo užmokesčio augimas vėl atsigavo Latvijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje realusis darbo užmokestis ir toliau smunka. Antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Latvijoje realusis darbo užmokestis padidėjo 0,2 procento. Birželį realusis darbo užmokestis ūgtelėjo net 2,4 procento, todėl padidėjo dirbančiųjų perkamoji galia. Kitose dviejose Baltijos šalyse realusis darbo užmokestis ir toliau mažėjo. Estijoje realusis darbo užmokestis per metus sumažėjo vienu procentu, Lietuvoje – 2,4 procento.

Lietuvoje realiosios pajamos smuko labiausiai – per laikotarpį nuo paskutinio 2008 metų ketvirčio iki antro 2011 metų ketvirčio realusis darbo užmokestis sumažėjo 16,6 proc., realiosios pensijos – 15,8 procento. Latvijoje šiuo metu realusis darbo užmokestis yra 14 proc. mažesnis negu 2008 metų pabaigoje. Estai tokio didelio nuosmukio nepatyrė – antrą ketvirtį realusis darbo užmokestis buvo apie 4,5 mažesnis, palyginti su laikotarpiu iki krizės.

Didėjant užimtumui ir darbo užmokesčiui, bendros namų ūkių pajamos didėja, tačiau įvairiose socialinėse ir ekonominėse grupėse skirtingai – nemaža dalis namų ūkių vis dar nepatyrė teigiamos ekonomikos atsigavimo įtakos.